Valia – tai sąmoningas (tikslingas) žmogaus aktyvumas, gebėjimas siekti tikslo ir jį įgyvendinti. Išoriškai valia pasireiškia per veiksmus.
Hipobulija – tai valios susilpnėjimas, ligonis būna neiniciatyvūs, neryžtingi, neatkaklūs, neturi siekių, nesistengia jų realizuoti. Būdingas pasyvumas (“reikia stumtelėti”, vadovauti), sulėtėję judesiai. Abulija – tai visiškas pasyvumas. Ligoniai pasyvūs, neturi jokių siekių, niekuo neužsiima, didžiąją laiko dalį praleidžia gulėdami lovoje, interesai apsiriboja fiziologinių poreikių tenkinimu. Būdinga šizofrenijai.
Hiperbulija – tai veiklos sustiprėjimas. Pasireiškia tuo, kad vyrauja ne iniciatyvumas, ryžtingumas, atkaklumas, o tik judesių sujaudinimas (skuba viską daryti – rezultato negauna). Būdinga maniakiniam, paranojiniam sindromui.
Katatoninis sindromas – tai psichomotorinis sutrikimas, kuriam būdinga judesių sujaudinimas – chaotiška veikla arba judesių nuslopinimas iki visiško sąstingio. Simptomai rodo sunkią ligą.
Simptomų esmę sudaro judesių sutrikimai.
Stuporas – savotiška psichomotorinio nuslopinimo būsena. Ligonis nereaguoja į aplinkinius, dėl padidėjusio raumenų tonuso būna sustingęs. Embrioninė poza – ligonis sėdi lovoje ar palatos kampe sulenkęs kojas ir prispaudęs jas prie krūtinės. “Oro pagalvės” simptomas – įtempti kaklo raumenys: galva pakelta virš pagalvės (pagalvės gali ir nebūti), smakras prispaustas prie krūtinės. Pavlovo simptomas – ligoniai nereaguoja, kuomet klausiam įprastu balsu, tačiau atsako ir vykdo paliepimus, kuomet kalbama tyliai. Katalepsija – sustingimo (raumenų įtampos) būsena. Variantas – vaškinis lankstumas – ligonis ilgesnį laiką sustingsta jam suteiktoje pozoje net keletą valandų. Vaškinis lankstumas susidaro lėtai: pradžioje ligonis sunkiau nei įprastai nuleidžia pakeltą ranką.
Negatyvizmas:
1. aktyvus – ligonis priešinasi ir elgiasi priešingai tam, kas jam yra sakoma
2. Sarmos simptomas – ligonis į klausimus neatsako, bet gydytojams atsitraukus, pradėjus kalbėti tarpusavyje, pradeda kalbėti)
3. pasyvus – ligonis neatsako į klausimus, nevykdo prašymų, nurodymų.
Stereotipijos – monotoniškas daugkartinis to paties judesio kartojimas. Gali pasireikšti ligonio kalboje, mimikoje.
Mutizmas – nebylumas, tačiau praėjus katatoninio stuporo būsenai. Kartais, praėjus būsenai, ligoniai pasakoja, jog viską girdėjo ir suprato, bet lūpos ir liežuvis buvo kaip švininiai dėl to negalėjo nieko pasakyti.
Paramimijos – įvairios nevalingos grimasos: veido išraiška negyva, keista, neadekvati, “ligonis be emocinio atsako”; keistas frazių sudarymas, nesuprantamas žodžių akcentavimas.
Impulsyvūs judesiai – nemotyvuoti veiksmai, judesiai, visiškai neatitinkantys situacijos. Gali būti staigus sujaudinimas su riksmu.
Ambivalentiškumas – ligoniui vienu metu kyla du priešingi norai, neturintys jokios motyvacijos. Tai skilusios asmenybės būsena.
Echolalija – aplinkinių žodžių kartojimas, echopraksija – aplinkinių judesių kartojimas. Atomatinis paklusnumas – ligonis vykdo nemalonius, skausmingus veiksmus.

Katatoninis stuporas prasideda staiga, be priežasties, kartais po katatoninio sujaudinimo. Sustingimas apima viršutinę kūno dalį, po to leidžiasi žemyn. Vyrauja “oro pagalvės” simptomas, vaškinis lankstumas, mutizmo simptomai. Sąmonė gali būti sutrikusi (oneiroidinė katatonija) arba nesutrikusi (liucidinė katatonija). Skiriamos rūšys:
1. Stuporas su vaškiniu lankstumu – visada būna negatyvizmas, stereotipijos, žodžių kartojimas ir kt.
2. Stuporas su negatyvizmu – vyrauja pastarasis simptomas, nėra vaškinio lankstumo. Būna ir kiti požymiai.
3. Stuporas su sąstingiu – sunkiausia forma, kai dieną naktį nekeičia pozos. Tokie ligoniai būna nevalyvi, nesugeba patys pavalgyti, reikia zondo.
Psichiatrinėje praktikoje pasitaikanti kita stuporų kilmė:
Psichogeninis – po psichotraumos, ypač iškilus pavojui gyvybei, trunka keletą valandų, vėliau būna dalinė amnezija (veide atsispindi siaubas).
Isterinis – pasireiškia asmenims turintiems isterinių bruožų (veidas sustingęs, liūdnas, ašaros).
Depresinis – depresijos metu dažnai būna substuporas (veidas liūdnas, sustingęs – “liūdesio, kančios kaukė”). Nebūna negatyvizmo, stereotipijų, kitų katatoniniam stuporui būdingų požymių. Kartais atsisako valgyti, mėgina žudytis.
Apatinis – abejingumas savo būsenai, tolesniam gyvenimui, aplinkai. Frontalinės srities navikai.
Haliucinacinis stuporas – kai visą dėmesį nukreipia į haliucinacijas, kartais kliedesius. Nebūna katatoninio stuporo, negatyvizmo.
Epilepsinis – pasitaiko sergant epilepsija (veidas bejausmis, kartais atsispindi ekstazė). Po jo gali sekti didysis epilepsijos priepuolis. Galima visiška ar dalinė amnezija.

Katatoninis sujaudinimas – vyrauja stereotipijos, paramimijos, parapraksijos, echosimptomai, judesiai įmantrūs, manieringi, sustingstama viena poza, mimika neadekvati. Kartais sutrinka kalbos tempas, nutrūksta mintys. Dažniausiai atsiranda sergant šizofrenija. Variantai:
1. Suglumimo ir patetiškumo – ligonis suglumęs, judesiai keisti, nenatūralūs. Nuotaika svyruoja nuo iškilmingos iki nerimastingos. Būna paramimijos.
2. Hebefreninis variantas – vaikiškumo bruožai (kvailioja, tyčiojasi) ir echopraksija. Ligoniai susijaudinę, juokas “šaltas”, keistas. Mąstymas padrikas, atsiranda verbigeracija, stereotipijos, perseveracija, neologizmai. Būna haliucinacijos ir padriki kliedesiai
3. Nebylus sujaudinimo – neatsako į klausimus nekalba. Būna ritmiškas raumenų trūkčiojimas, panašus į chorėją. Veido išraiška pikta, ryškios vegetacinės reakcijos. Gali būti agresyvūs.
4. Hipertoksinio sujaudinimo – būna su šizofrenija, epilepsija ir somatogeninėmis psichozėmis, pažeidus CNS. Per kelias dienas ryškėja katatonija, sąmonės sutrikimas (dažniausiai oneiroidinis). Būna tachikardija, pakilusi kūno temperatūra.
Psichiatrinėje praktikoje sutinkama nekatatoninių sujaudinimų kilmė:
Psichogeninis – psichinio sujaudinimo, pavojaus metu. Veikla chaotiška, bėga nuo pavojaus, siaubas veide. Susiaurėja sąmonė. Trunka keliasdešimt minučių, valandas. Po to būna dalinė ar visiška amnezija.
Maniakinis – būna su išreikšta hiperbulija. Veikla esti tikslinga, turi daug planų, tik trūksta produktyvumo.
Epilepsinis – būna beprasmiškas, chaotiškas sujaudinimas, dažnai su polinkiu į agresiją. Dažnai sutrinka sąmonė.