Per ilgus amžius susiformavo atskira medicinos mokslo šaka – teismo medicina. Medikų kvietimas buvo įteisintas valstybės įstatymas. Istorijos šaltiniuose dar prieš Kristaus gimimą minimi atvejai, kai tiriant žmogžudystes būdavo kviečiamasi gydytojų. Pavyzdžiui, 44 m.pr.m.e nužudyto Romos imperatoriaus J.Cezario lavonui tirti buvo pakviestas gydytojas Anistijas. Išvadoje jis nurodė, kad imperatoriui padarytos 23 žaizdos, iš kurių tik viena mirtina.

Pirmieji rašytiniai darbai teismo medicinos klausimais pasirodė jau XIIIa. Azijoje. 1247 m. Kinijoje Sun Cy išleido rinkinį „Si Juan Lu“, kuriame aptarti teismo medicininiai diagnostikos, smurtinės mirties ir kt. Klausimai.

Kaupėsi medžiaga teismo medicinos klausimais ir Europoje.XVI a. Įžymusis prancūzų chirurgas Ambruazas Parė šiuos paskirus duomenis susistemino ir išleido leidinį „Opera chirurgica“. A.Parė ir pats tyrė lavonus, aprašinėjo žaizdas, mechaninę asfiksiją pakariant, pasmaugiant kilpa ir prigeriant vandenyje, apsnuodijius smalkėmis, mirtį nuo žaibo.

XVII a. Vokietijoje jau buvo pradėta skirti nuolatinius gydytojus – teismo medikus.

Teismo medicinos istorija Lietuvoje.

gender-disparities-medical-research

Didžiojoje Lietuvos kunigaikštystėje, remiantis Lietuvos I Statutu (1529m.),teismo medicinos ekspertizė buvo daroma ne medikų. Valstybės pareigūnai žygūnai įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėdavo nukentėjusįjį arba mirusįjį. Jie kviesdavo kviestinius, „žmones gero vardo, iš bajorų“. Statuto VI skyriuje nurodyta: „…jei kas nors užpuolė kieno nors namus, ką nors sužeidė ar nužudė, tai nukentėjusieji privalo apie tai pranėšti savo artimiesiems kaimynams ir jiems pasisakyti. Iš mūsų valdžios paimti žygūną, kuris bus arčiau tos vietos, jam parodyti smurto žymes, žaizdas ar užmuštąjį…“. Taigi žygūnai, vėliau juos pakeitę šaukliai, konstatuodavo sužalojimus, jų pobūdį, bendrą sužalotojo būklę, nužudymą ir jo priežastį. Išžaginimo atveju smurto žymes konstatuodavo ne žygūnai, o pati nukentėjusioji ir liudininkai.

Speciali teismo medicinos tarnyba Lietuvos buvo įkurta 1795 m., po Lietuvis – Lenkijos valstybės padalijimo, Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos, Buvo pradėti skirti apskričių ir miestų gydytojai, Be daugelio kitų pareigų, jie turėdavo atlikti ir pirmos instancijos teismo medicinos ekspertizes. Šaukliai pamažu išnyko dar prieš Lietuvos Statuto panaikinimą

Teismo medicina Vilniaus universitete pradėta dėstyti 1806m.

 

Teismo medicinos institutas sudarytas iš:

1.Centrinės įstaigos: administracinis skyrius, ūkio skyrius, personalo skyrius, finansų skyrius.

2.Skyrių: jų yra 5 – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys

3.Poskyrių: Marijampolė, Alytus, Telšiai, Tauragė, Mažeikiai.

 

Yra atskiros laboratorijos:

Vilniuje – serologijos ir DNR laboratorija, medicinos kriminalistikos laboratorija, toksikologijso laboratorija,histologijos laboratorija.

Kaune – toksikologijos laboratorija

Klaipėdoje – toksikologijos laboratorija

Šiauliuose – toksikologijos laboratorija.