Krūties vėžys: kaip atpažinti? Stadijos, išgyvenamumas, gydymas. Visi simptomai ir ištyrimas.

Echoskopija ir gydytojo konsultacija.
Pasrinkti vizitą:

Krūties vėžys yra dažniausias invazyvus onkologinis susirgimas tarp moterų, užima antra vietą pagal mirštamumą tarp moterų po plaučių vėžio.
Profilaktiniai tyrimai ir gydymas dramatiškai pagerino išgyvenamuma nuo 1989 metų. Remiantis statistika tikimybė moteriai mirti nuo krūties vėžio yra 1:37 arba 2,7 procento.
Simtomų žinojimas ir profilaktinis ištyrimas yra svarbūs mirštamumo nuo krūties vėžio mažinimui.

Krūties vėžiu gali sirgti ir vyrai, tačiau šis straipsnis bus orientuotas į moterų krūties vėžį.

Faktai apie vėžį:

Simptomai:

Pradinis simptomas yra krūties sukietėjimas,  lokalus audinio sustorėjimas krūties ar pažasties srityje. Ankstyva krūties vėžio diagnostika pagerina pasveikimo tikimybę. 

Kiti simptomai:

• Skausmas pažastyje, kurie nepriklauso nuo mėnesinių ciklo.
• Lokali edema, odos paraudimas
• Bėrimas apie spenelį arba ant jo.
• Išskyros iš spenelio, gali būti su kraujo priemaišomis.
• Sužemėjęs arba pirmai įtrauktas spenelis.
• Krūties dydžio ir formos pakitimai
• Odos lupimasis, pleiskanojimas ar kitas pakenkimas krūties ar spenelio srityse.

Dažniausiai krūtų sukietėjimai nėra piktybiniai, tačiau jie privalo būti patikrinti krūtų specialisto.

Stadijos:

Krūties vėžus stadijuojamas priklausomai nuo tumoro dydžio ir išplitimo į limfmazgius ir kitas kūno dalis.

Stadijuojant krūties vėžį yra keli būdai.  Vienas iš būdų yra suskirstyte 0-4.

0 Stadija: Žinoma kaip duktalinė karcinoma, vėžinės ląstelės ribojasi ties latako riba ir nėra išplitusios į aplinkinius audinius.

1 Stadija: Pradinėje stadijoje kai tumoras yra mažesnis nei 2 cm dydžio ir nėra išplitęs į aplinkinius limfmazgius.

2 Stadija: Tumoras yra  2 cm ir daugiau dydžio su išplitimo į artimiausius krūties limfmazgius požymiais.

3 Stadija: Tumoras yra iki 5 cm dydžio su galimais išplitimo į gretimus lifmazgius požymiais.

4 Stadija:  Vėžys yra išplitęs į kitus organus, dažniausiai:  kaulus, kepenis, smegenis, plaučius.

Priežastys:

Po subrendimo moters krūtys yra sudarytos iš riebalinio, jungiamojo audinio ir tūkstančių skiltelių, smulkių liaukų, kurios gamina ir išskiria pieną.

Vėžio atveju vienos iš krūties ląstelių pradeda daugintis netaisyklingai. Netaisyklingas nesustabdomas ląstelių dauginimasis sukelia vėžį. Dažniausiai vėžio ląstelės atsiranda vidiniuose latakėliuose ar skiltelėse.

Rizikos faktoriai:

Pagrindinė priežastis nėra iki galo aiški tačiau yra pagrindiniai krūtiės vėžio rizikos faktoriai, dalis jų gali būti prevenciškai suvaldyti:

1. Amžius

Rizika didėja su amžiumi. Esant 20 metų rizika susirgti krūties vėžiu yra 0,6 %, nuo 70m. rizika išauga iki 3,84 %.

2. Genetika

Jeigu artimas žmogus sirgo vėžiu, krūties vėžio rizika yra didesnė.

Moterims, kurioms nustatomas BRCA1 ir BRCA2 genai yra didesnė rizika susirgti krūties ar kiaušidžių vėžiu. Šie genai gali būti paveldėti.

TP53 genas yra sietinas su didesne rizika.

3. Moterys kurios yra sirgusios krūties vėžiu turi didesnę riziką.

Moterys sirgusios krūties vėžiu yra didesnėje rizikoje susirgti vėl,  nei nesirgusios moterys.

Turint gėrybinį darinį krūtyje yra didesnė rizika vėliau susirgti piktybiniu krūties vėžiu.

4. Intensyvus krūties audinys

Krūties vėžys dažniau išsivysto toms moterims, kurių krūtys sudarytos iš tankaus liaukinio audinio.

5. Estrogeno vartojimas ir maitinimas krūtimi

Ilgesnis estrogeno preparatų vartojimas gali būti siejamas su didesne rizika.

Maitinimas krūtimi, ypatingai ilgiau nei  1 metai sumažina krūties vėžio riziką, galimai dėl to, kad nėštumo metu maitinant krūtimi yra mažesni estrogeno kiekiai kraujyje.

6. Kūno svoris

Moterys, kurios turi antsvorio po menopauzės turi didesnę riziką susirgti. Tai siejama su didesniu estrogeno kieku.

7. Alkoholio vartojimas

Dažnesnis  reguliarus alkoholio vartojimas  gali turėti įtakos krūties vėžio atsiradimui. Moksliniai tyrimai rodo, kad moterys kurios suvartoja daugiau negu 3 alkoholio vienetus dienoje turi pusantro karto didesnę susrigimo riziką.

8. Gydymas hormonais

Pakaitinė hormonų terapija ir peroraliniai kontraceptikai yra siejami su rizikos padidėjimu siejant tai su estrogeno kiekio padidėjimu.

9. Kosmetiniai  implantai ir išgyvenamumas sergant  krūties vėžiu.

Moterys turinčios kosmetinius implantus, kurioms diagnozuotas krūties vėžys 25 procentais didesnę rizika, kad  darinys bus diagnozuotas vėlyvoje stadijoje, lyginant su moterims be implantų.

Tai gali būti siejama su tuo, kad implantai gali maskuoti vėžio požymius profilaktinio tyrimo metu arba dėl to kad patys implantai gali sukelti panašius krūties odos pakitimus .

Krūties vėžio tipai:

Krūties vėžys gali būti:

• Duktalinė karcinoma:  ji prasideda iš pieno latakų ir yra pati dažniausia forma.
• Lobulinė karcinoma: ši forma prasideda skiltelėse.

Invasyviai augantis navikas nustatomas tada, kai perauga skilteles ir latakėlius ir skverbiasi į gretimus audinius, kas sukelia tolimesnę vėžio išplitimo tikimybę.

Neinvazyvus krūties vėžys yra tada, kuomet navikas yra vis dar neišplitęs iš anatominio vieneto: latakėlio ar skiltelės. Tačiau ši forma vistiek betkada gali tapti invazyvia.

Vyrų krūties vėžys: serga taip pat ir vyrai, tačiau dažnis yra retesnis nei tarp moterų.

Diagnozuojama

Dažniausiai diagnozuojama profikaltinio echoskopijos ar mamografinio tyrimo metu, arba tuomet kai moteris kreipiasi pas gydytoja dėl minėtų simptomų.

Krūties ištyrimas

Gydytojas patikrina krūtis dėl sukietėjimų ir kitų simptomų.  Tyrimo metu paciento paprašoma sėdėti arba stovėti iškėlus rankas virš galvos skirtingose pozicijose.

Galimi tyrimai

Mamograma  dažnai naudojamas profilaktinis tyrimas. Tačiau tyrimas gali būti nepakankamai informatyvus, todėl turi būti atlikta krūties echoskopija.

Ultragarsinis tyrimas (echoskopija) tyrimas padeda atskirti gėrybinius ir piktybinius darinius. Tyrimo metu galima atlikti darinio biopsiją paimant mažą gabalėlį darinio ir išsiunčiant laboratoriniam ištyrimui - galutiniame diagnozės patikslinimui.

Biopsija - audinio paėmimas iš darinio ir išsiuntimas laboratorinei diagnostikai. Po tyrimo paaiškėja ar darinys yra piktybinis ar gėrybinis, taip pat nustatyti gydymą.

Diagnozei reikalingas darinio stadijavimas, nustatoma:

• Darinio dydis ir išplitimas
• Invazyviai ar neinvazyviai auga.
• Mar yra lokalių metastazių bei metastazių į kitas kūno dalis.

Gydymas

Chemoterapija.

• Naviko tipas
• Stadija
• Jautrumas hormonams
• Paciento amžius ir sveikatos rodikliai

Pagrindiniai gydymo būdai:

• Radiacinė terapija
• Operacija
• Biologinė terapija
• Hormonų terapija
• Chemoterapija

Faktoriai, nulemiantys gydymo pasirinkimą yra: stadija, kitos medicininės aplinkybės, individualios paciento aplinkybės.

Operacija

Jeigu reikalinga operacija, jos pasirinkimas priklausys nuo diagnozės ir paciento individualių savybių.

Lumpektomija: Pašalinant navikinį darinį ir nedidelę dalį aplinkinio audinio. Gali būti pasirenkama, jeigu darinys yra nedidelis ir gali būti lengvai atskirtas nuo aplinkinių struktūrų.

Mastektomija: paprastoji mastektomija apima skiltelių, latakų, riebalinio audinio,s penelio, areolės irdalies odos pašalinimą.  Radikalios mastektomijos metu pašalinami ir krūtinės ląstos raumenys kartu su pažasties limfmazgiais.

Sarginio limfmazgio biopsija: sarginio limfazgio pašalinimas gali sustabdyti vėžio išplitimą tolyn, kadangi jeigu vėžinės ląstelės pasiekia sritinį limfazgį, gali plisti toliau limfine sistema.

Pažasties lifmazgių disekcija:  jeigu yra vėžinių ląstelių sarginiame limfmazgyje, dažnai rekomenduojama pašalinti kelis pažasties limfmazgius siekiant išvengti išplitimo.

Rekonstrukcinė operacija: po krūties operacijos gali būti atlikta sekanti krūties rekonstrukcinė operacija, siekiant atstatyti krūties vizualinę išvaizdą panašią į sveikosios krūties. Gali būti atlikta iškart po mastektomijos arba po kurio laiko. Gali būti naudojami krūties implantai arba kitų kūno dalių audiniai.

Radiacinė terapija

Konroliuojamos dozės nukreiptos į tumorą siekiant sunaikinti vėžines ląsteles. Naudojamos apie mėnesė po operacijos, kartu su chemoterapija.

Kiekviena gydymo sesija trunka po kelias minutes ir pacientui gali reikėti nuo vienos iki keliolikos sesijų.

Chemoterapija

Medikamentai žinomi kaip citotoksiniai preparatai, gali būti naudojami naikinant vėžines ląsteles esant didelei rizikai, kad navikas atsistatys.

Jeigu tumoras yra didelis, chemoterija gali būti atlikti prieš operaciją, siekiant sumažinti tumorą ir taip palengvinti operacijos eigą, tai vadinama neoadjuvantine chemoterapija.
Chemoterapija gali būti naduojama taip pat ir metastazavusiems navikams gydyti.

Hormonų terapija

Hormonų terapija yra naudojama siekiant prevenciškai išvengti naviko atsinaujinimo tokiems navikams kurie yra jautrūs hormonams. Dažniausiai tai tinka navikams kurie turi progesterono ir estrogeno receptorius.

Dažniausiai naudojama po operacijos, tačiau tam tikrais atvejais naudojama ir prieš operaciją siekiant sumažinti naviką.

Gali būti naudojamas kaip vienintelis gydymo būdas, pacientams, kuriems negalima atlikti operacijos, chemoterapijos ar radioterapijos.

Efektas dažniausiai būna iki 5 metų po operacijos. Gydymas bus neefektyvus navikams, kurie yra nejautrūs hormonams

Medikamentų pavyzdžiai:

• Tamoksifenas
• Aromatazės inhibitoriai
•  Goserelinas

Hormonų terapija gali turėti įtakos moterų vaisingumui.

Apžvalga

Moterims, kurioms diagnozuota 0-1 stadija- 5 metų išgyvenamumo tikimybė siekia beveik 100 proc.

Moterims, kurioms nustatyta  4 stadija - 5 metų išgyvenamumo tikimybė yra  tik apie 22 proc.

Reguliarūs patikrinimai, krūtų echoskopija gali padėti nustatyti krūties vėžį ankstyvoje stadijoje.

Prevencija

• Vengti reguliaraus alkoholio vartojimo
• Dieta, antsvorio valdymas
• Fiziniai pratimai

Straipsnį parengė gydytojas Julius Vidikas.

Šaltiniai: https://www.medicalnewstoday.com/articles/37136.php