Hospitalinis m/o – pakitęs, mutavęs patogenas, kuris sugeba prisitaikyti ir išgyventi jam nepalankioje aplinkoje.

Hospitalinių m/o savybės

  1. Prisitaiko išgyventi jiems nepalankioje ligoninės aplinkoje;
  2. Kolonizuoja pacientų odą ir gleivines;
  3. Prisitvirtina prie įvairių paviršių;
  4. Plinta nuo vieno paciento prie kito per personalo rankas;
  5. Kinta, mutuoja ir įgyja atsparumą daugumai a/b;
  6. Įgyja atsparumo genus, kuriuos gali perduoti kitiems m/o;
  7. Kuo ankstyvesnė ir intensyvesnė antibakterinė terapija taikoma gydant įvairias infekcijas, tuo greičiau m/o mutuoja ir įgyja atsparumą.

Atsparumo antibiotikams problema XXI amžiaus pradžioje

  1. ESBL (extended spectrum beta lactamases) sintezuojančios Enterobacteriaceae (atstovai K.pneumoniae ir E.coli ). ESBL klinikinė svarba:
    • Gydymo nepakankamumas skiriant cefalosporinus;
    • Prailgėjusi hospitalizacijos trukmė;
    • Didesnis sergamumas ir mirštamumas ( nes šios rūšys turi daugiau patogeniškų faktorių );
  2. MDR ( P.aeruginosa, Acinetobacter spp. );
  3. MRSA ( meticillin resistant S.aureus );
  4. VRE ( vankomycin resistant Enteroccocus spp. ).

 

Gr(-) bakterijos ( Enterobacteriaceae, P.aeruginosa, Acinetobacter spp. )

  • Atsparesnės a/b;
  • Daugiau infekcijos židinių gali sukelti ligą;
  • Greičiau įgyja atsparumą negu Gr+ bakterijos;
  • Virulentiškesnės.