VANDENS APYKAITOS SUTRIKIMAI

1. ekstraląstelinio vandens per daug – hiperhidratacija;

2. ekstraląstelinio vandens per mažai – dehidratacija.

Na apykaitos sutrikimai: hipo-, hiper-, normnatremija.

Dehidratacijos požymiai atsiranda po 3-4 parų, netenkama apie 10% kūno masės. Netekus virš 25% kūno masės, ir daugiau

40% vandens – mirštama.

Dehidratacijos požymiai: pykinimas, vėmimas, viduriuoja svaigsta galva, alpsta. Objektyviai: akys įkritusios gilios, blogas

odos turgoras, sausos gleivinės, sumažėjusi kūno masė, tachikardija, ortostatinė hipotenzija., sumažėjęs CVS. Koma ir šokas,

dėl didelio dehidratacijos.

Hiperhidratacijos požymiai: patinimai, dusulys, širdies plakimas. Objektyviai: padidėjusi kūno masė, pabrinkimai (susilaikius

> 4 kg vandens), išsiplėtusios kaklo venos, tachikardija, drėgni karkalai, ascitas.

Dehidratacija:

 interavaskulinė – tachikardija;

 intersticinė – sausa oda ir gleivinės, sumažėjusi diurezė;

 intraląstelinė – CNS požymiai: mieguistumas, sąmonės sutrikimai, koma.

Hiperhidratacija:

 intravaskulinė – dusulys;

 intersticinė – patinimai, drėgni karkalai;

 intraląstelinė – CNS požymiai: smegenų edema, pykinimas, sujaudinimas, koma.

Dehidratacija:

 hipertoninė: extraląst vanduo ↓, intraląst vanduo ↓.

 Izotoninė: extraląst vanduo ↓, intraląst vanduo norma.

 Hipotoninė: extraląst vanduo ↓, intraląst vanduo ↑.

Hiperhidratacija:

 Hipertoninė: extraląst vanduo ↑, intraląst vanduo ↓.

 Izotoninė: extraląst vanduo ↑, intraląst vanduo norma.

 Hipotoninė: extraląst vanduo ↑, intraląst vanduo ↑.

Vidutinis eritrocitų tūris: hipertoninė dehidratacija ↓, izotoninė dehidratacija-norma, hipotoninė dehidratacija ↑.

Vidutinė Hb koncentracija eritrocite: priklauso nuo vandens kiekio ląstelėje.

Jei badaujama, negaunama angliavandenių, vystosi ketoacidozė (jaučiamas acetono kvapas iš burnos).

Hipertoninė dehidratacija, sumažėja ekstraląst ir intraląst vandens. Priežastys: nepaknakamas vandens vartojimas,

padidėjęs skysčių išsiskyrimas per odą, kvėpuojant, inkstus ar virškinimo traktą. Troškulys, sausos gleivinės ir liežuvis. Jei

trūksta 8 l vandens, vystosi kraujotakos nepakankamumas. 160 mmol.l Na, > 320 osmosinis slėgis.

Išsiaiškinti priežastį ir pašalinti. Po to jei galima tai geria, jei lašiname tirpalai kuriuose nėra Na — 5% gliukozės.

Vandens deficitas apskaičiuojamas:

lNammol

142/

142

Per pirmą parą sulašiname paros normą+ pusę deficito (gliukozės). Na sumažinamas palengva, 0,5 mmol/val, 12 mmol/p

greičiu. Norma pasiekiama per 2-3 paras. Pirmą parą Na sumažinamas iki 160 mmol/l. Kas 6 val tiriamas Na, osmosinis

slėgis, CVS.

Jei per 6 val sumažinamas Na nuo 170 iki 160 mmol/l, tai vietoj gliukozės lašinsime 0,45% NaCl.

6,0

x ideali kūno masė.

Hipotoninė dehidratacija, extraląst vanduo sumažėjęs, intraląst- padidėjęs. Priežastys: padidėjęs Na išsiskyrimas iš

organizmo, per inkstus, odą, badaujant. Kraujotakos nepakankamumo reiškiniai, hipotenzinis šokas. Na mažiau 120 mmol/l;

osmosinis slėgis mažiau 250.

Pašalinama priežastis, duodamas gerti su druska tirpalas. Izotoninis NaCl 0,9%, jei yra acidozė NaHCO 3 naudojamas

pradžioje.

Extraląstelinio vandens deficito formulė:

Na

142

142

Na deficitas ekstraląsteliniame skystyje:

(142 – Na) x 0,2 x ideali kūno masė = mmol.

Pirmą parą skiriame vandens ir Na paros poreikis + puse vandens ir Na deficitas. Na lašinamas 0,5 mmol/ val greičiu. Jei per

greitai koreguosim, gali išsivystyti CNS demielinizacija.

Izotoninė dehidratacija. Priežastys: izotoninio skysčio netekimas- viduriavimas, fistulės, stomos, nudegimai (plazmos

netekimas), nukraujavimas, transudato ar eksudato susikaupimas organizmo ertmėse. Sąmonės sutrikimas, šokas, netenkama

vandens 5-7 l. Na 140 mmol/l (norma), osmosinis slėgis norma.

Nudegimai. Nudegus > 30% kūno paviršiaus ploto – lašinamas izotoninis tirpalas – Ringerio laktatas.

Vandens kiekis kurį reikia sulašinti apskaičiuojamas pagal Parklando formulę:

4 ml/kg x ideali kūno masė x nudegimo plotas (%).

4 ml/kg/val greičiu. Per pirmas 8 val sulašinsime pusę paskaičiuoto kiekio, per kitas 8 val, ketvirtadalis, ir per kitas 8 val likęs

ketvirtadalis. Antrą parą – pusę pirmos paros kiekio Ringerio lakatato. Trečią parą – pagal CVS.

Nukraujavimas. Norint 1 l kraujo tūrio atstatyti, reikia įpilti vandens 4 l. Ringerio laktato. Jei Hb mažiau 70, hematokritas

mažiau 0,2, reikia įpilti kraujo. 1 porcija (200 ml) pakelia hematokritą per 3-4 vienetus, reikia supilti bent 4 vienetus.

Hiperhidratacija. Dūsta, ištinęs. Priežastys: nepakankamas išsiskyrimas. Skiriami diuretikai (furozemidas), greičiausiai

nufiltruoja Na. Furozemido pusinė eliminacijos laikas 1 val, dozė skiriama maksimali. Kai GFG < 10 ml/min, veiks tik

kilpiniai diuretikai. Skiriant furozemidą, skiriamas papildomai ir K.

Hipertoninė hiperhidratacija, extraląstelinio vandens padidėja, o intraląstelinio – sumažėja. Priežastys: Na druskų tirpalų

perdozavimas, geriant jūros vandenį. Labai troškina. Osmosinis slėgis ir Na koncentracija padidėjusi.

Šalinti priežastį. Skiriami kilpiniai diuretikai. Esant IFN (anurijai)- dializė. Osmodiarėja (30 ml laktuliozės).

Hipotoninė hiperhidratacija. Priežastys: IFN, senas žmogus, Na nevartoja, Adisono liga. Su smegenų edema: vemia, koma,

hiperefleksija. Reikia įpilti Na, bet neįpilti vandens. Riboti vandens kiekį. Apskaičiuoti ekstraląstelinio vandens kiekio

deficitą. Skiriamas moliarinis NaCl, įdedama pompa į švirkštą, taip grąžinamas Na be vandens. Kai Na pradeda kilti galima

vartoti diuretikus. Geriausiai iškart skirti dializę (greičiau viskas padaroma).

Izotoninė hiperhidratacija. Priežastys: izotoninio skysčio perdozavimas, ŠN, IFN, kepenų cirozė. Na norma. Gydome

pagrindinę ligą. Riboti vandens kiekį iki 2/3 paros normos. Skirti furozemidą. Esant IFN – hemodializė.

2,0

x ideali kūno masė.