ŪMI IR LĖTINĖ ALKOHOLINĖ HALIUCINOZĖ, KLINIKA, EIGA, DIFERENCINĖ DIAGNOZĖ, GYDYMAS.

Haliucinoze serga pacientai, ilgus metus piknaudžiavę alkoholiu. Klasikinės yra klausos haliucinozės, kai pacientai girdi juos kaltinančius balsus ar net savo minčių komentarus. Balsai nedraugiški sklinda iš lauko.

Retai būna regos ar asocijuotos haliucinacijos. Dėl gązdinančio turinio jie jaučia nerimą, bet orentacija nesutrinka, išlieka bent dalinė savikritika.

Dažnaiusiai haliucinacijos prasideda po alkoholinių ekscesų, nors gali vystytis ir palaipsniui. Susilaikius nuo alkoholio ji praeina per kelias dienas ar savaites, nors kartais gali trukti ir mėnesius ir pereiti į lėtinę haliucinozę.

Ūminei alkoholinei haliucinozei būdinga: senestopatinio automatizmo simptomai, asociacinis autoomatizmas, asociacinio ir senestopatinio automatizmo simptomai.

Lėtinės haliucinozės metu greta verbalinių haliucinacijų gali būti dialogų formos klausos pseudohaliucinacijos, prievartinis mąstymas, minčių atvirumo simptomas, minčių antplūdis, svetimos emocijos, specialiai rodomi sapnai, poveikio kliedesys. Tai būdinga Kandinskio – Clerambault sindromui.