SUPRAVENTRIKULINĖ PAROKSIZMINĖ TACHIKARDIJA

SPVT – širdies ritmo sutrikimas, kuris reiškiasi trumpai ar ilgai trunkančiais labai dažnų ne sinusinių širdies susitraukimų priepuoliais, dažniausiai su siaurais QRS. Jos mechanizmui visada būdinga AV jungtis.

Jos mechanizme visada dalyvauja AV jungtis.

  • SPVT, esant papildomiems laidumo takams.
  • AV mazgo re-entry tachikardija.
  • Ektopinis AV jungties tachikardija.

SPVT pati dažniausia tachikardijų forma vaikų amžiuje (1 iš 25 000).

SPVT, esant papildomiems laidumo takams: ortodrominė (80%), antidrominė, PV.

Paroksizminės tachikardijos priepuoliai mažiems vaikams neturi specifinių požymių. Priepuoliui užtrukus (12-24 val.), kūdikiams dažnai išsivysto kongestinis ŠN.

SPVT gydymas

Paroksizmo nutraukimas.

  1. Vegetaciniai mėginiai (didesniems vaikams).
  2. Adenozinas iv 0,15 – 0,25 mg – I pasirinkimo vaistas.
  3. Elektriniai metodai (dažna stimuliacija per stemplę).

 

 

Tachikardijos, kai Cheap Shoes for Women yra papildomų širdies laidumo takų.

Dažniausiai pasitaikantis papildomų širdies laidumo takų tipas – tai papildomas atrioventrikulinis takas, jungiantis prieširdžius ir skilvelius (Kento pluoštas), kuriuo impulsai gali plisti ir antegradiškai, ir retrogradiškai.

  • Kai Kento pluoštu impulsai sklinda abiem kryptimis, susidaro tajip vad. manifestuojantis takas (EKG-WPW fenomenas).
  • Esant slaptam papildomam takui, impulsai plinta tik retrogradiškai.

WPW sindromas diagnozuojamas, kai EKG yra WPW fenomenas, ir pacientas turi SPVT, kurios mechanizmui būdingas papildomas laidumo Burberry Sale Outlet takas. Tipinė tachikardija, esant WPW sindromui, yra paroksizminė.

Klinika. Paroksizminės tachikardijos priepuolis gali ištikti ir naujagimį, ir kūdikį, ir vyresnį vaiką. Versace Pas Cher Priepuolis prasideda ir baigiasi staiga. Jo metu atsirandantys simptomai priklauso nuo ŠSD. Kūdikiams jis g.b. net 260-300 k/min., vyresniems vaikams šis dažnis  svyruoja nuo 160 iki 200 k/min. L. retai ortodrominės (EKG- siauri QRS) tachikardijos metu vaikas netenka Golden Goose Francy Pas Cher sąmonės. Sinkopė labiau būdinga antidrominiams (EKG – platūs QRS) priepuoliams, kurie gali baigtis PV su didelio dažnio atrioventrikuliniu laidumu (impulsai plinta papildomu pluoštu antegradiškai). Tipinio paroksizmo metu vaikas gali skųstis širdies plakimu, neryškiu galvos svaiguliu, nuovargiu, kartais skausmui palei širdį.

Kai priepuolis trunka ilgiau (12-24 val.), kūdikiams dažniau atsiranda kongestinis ŠN – Comprar Calzoncillos Calvin Klein Baratos tada jis išblykšta, dūsta, prakaituoja, įtraukiami tarpšonkauliniai tarpai, padidėja kepenys. Kai kuriuos pacientus ištinka nepertraukiamoji tachikardija. Antidrominio tachikardijos priepuolio metu, kai yra trumpas (220 ms ir <) efektyvus Kento pluošto refrakterinis periodas, kilus PV, atsiranda tam tikra staigios mirties grėsmė.

Diagnostika.

  • Supraventrikulinės ortodrominės tachikardijos priepuolis diagnozuojamas, užrašius EKG. Vyresniems vaikams, esant retesniam ŠSD, P (retrogradinis) dantelis seka po QRS komplekso. Kūdikiams dėl greito AV laidumo P dantelį sunku išskirti, nes jis gali sutapti su T danteliu. R-R tarpai beveik vienodi. QRS komplekso aberacija nėra būdinga.
  • Antidrominės tachikardijos metu QRS kompleksas yra išplitęs (impulsai iš P į S plinta Kento pluoštu, grįžta normaliu laidžiuoju keliu). P danteliai kartais registruojami prieš QRS. R-R tarpai būna vienodi.

Gydymas.

Paroksizminei tachikardijai pašalinti taikomos priemonės, kurios lėtina (arba blokuoja) AV mazgo arba papildomų takų laidumą.

  1. Šiuo metu I pasirinkimo vaistas priepuoliui nutraukti yra švirkščiamas iv adenozinas, kurio vidutinė dozė 0,1 – 0,15 mg/kg.
  2. Vyresniems vaikams, ypač esant trumpalaikiam paroksizmui, galima bandyti jį likviduoti vagusiniais refleksiniais mėginiais (Ašnerio).
  3. Švirkščiami iv digoksinas, verapamilis t.p. blogina AV mazgo laidumą. Gerą efektą duoda iv švirkščiamas amiodaronas. Papildomų takų laidumas blokuojamas švirkščiamu iv prokainamidu. Pastarasis rekomenduojamas, kai yra antidrominė tachikardija. Verapamilis ir digoksinas gali gerinti impulsų sklidimą papildomais takais, dėl to jie nevartotini antidrominei tachikardijai šalinti.
  4. Paroksizminės tachikardijos priepuolį galima nuslopinti ir dažnu stimuliavimu per stemplę, t.p. kardioversija.

Tachikardijos priepuolių profilaktikai arba nepertraukiamai tachikardijai gydyti vartojami geriamieji antiaritminiai vaistai: β – blokatoriai, verapamilis (jeigu neišryškėja papildomo tako požymių), propafenonas, flekainidas. Amiodarono skiriama tik tada, kai anksčiau minėti vaistai neveiksmingi.

Radiodažnuminė perkateterinė abliacija yra l. efektyvus vaikų tachikardijų, kurias lemia papildomi širdies laidumo takai, gydymo metodas.

 

Atrioventrikulinė mazginė (nodalinė) paroksizminė tachikardija.

Mechanizmas – grįžtamasis atrioventrikulinio mazgo sujaudinimas, kuriam atsirasti sąlygas sudaro esami 2 AV mazgo takai (lėtasis ir greitasis). Etiologija nėra žinoma.

  1. Šis tachikardijos tipas būdingesnis vyresniems vaikams, jis retai atsiranda pirmaisiais 2 gyvenimo metais. Simptomai yra tokie pat kaip ir paroksizminės tachikardijos, lemiamos papildomų širdies laidumo takų. ŠSD per priepuolį priklauso nuo adrenerginės paciento būklės: dažnesnis, jeigu priepuolis ištiko įtampos (psichinės) metu. Priepuolio ištiktas vaikas gali ir netekti sąmonės. Tai paaiškinama vienu metu vykstančia P ir S depoliarizacija, dėl kurios prieširdžiai susitraukia anksčiau negu užsidaro atrioventrikuliniai vožtuvai. Tada sumažėja ir jų galinis diastolinis tūris, todėl mažiau kraujo patenka ir į skilvelius. Dėl to paties mechanizmo pacientui priepuolio metu galima pastebėti kaklo venų pulsavimą.

Diagnostika.

  1. EKG. Paprastai P dantelio nesimato (sutampa su QRS kompleksu), kai kuriems vaikams neigiamas P dantelis matosi prieš pat QRS kompleksą arba jo dalis būna tuoj pat po QRS komplekso. RR tarpai yra vienodi, QRS kompleksai nepakitę.
  2. Tiksliau diagnozuojama elektrofiziologinio tyrimo metu.

Gydymas. Priepuolį pirmiausiai bandoma nutraukti refleksiniais mėginiais. Jei nepasiseka, iv švirkščiama adenozino. Paroksizmui gydyti reikšminga ir perstemplinė dažna stimuliacija.

Priepuolių profilaktikai vartotini digoksinas, β – blokatoriai, verapamilis. Retai, kai vaistai neveiksmingi, taikoma radiodažnuminė abliacija.

 

Ektopinė atrioventrikulinės jungties tachikardija.

Vaikams pasitaiko dažniau nei suaugusiems. Jos mechanizmas – ektopinis automatizmas Hiso pluošto ar atrioventrikulinio mazgo N-H zonoje.

Klinika. Dažniausiai ektopinė AV tachikardija išryškėja tuoj pat po širdies operacijos, ypač po chirurginės intervencijos pertvarinėje širdies dalyje. TAchikardija paprastai ištinka, atjungus dirbtinę kraujotaką ir gali trukti keletą dienų. Jos metu pacientas gali mirti dėl hemodinaminės dekompensacijos, kuri atsiranda dėl dažnos širdies veiklos ir AV disociacijos.

Gali pasitaikyti ir įgimta AV ektopinė tachikardija, kuri kartais diagnozuojama dar vaisiui. Pastaroji g.b. vaisiaus vandenės priežastis. Tačiau dažniau ji nustatoma naujagimystės ar kūdikystės laikotarpiu kaip nenutrūkstama tachikardija, iš karto nesukelianti dekompensacijos. Vėliau tokiems vaikams atsiranda KMP.

Trečioji pacientų, turinčių AV ektopinę tachikardiją, grupė yra paaugliai. Jiems ši tachikardija reiškiasi kaip paroksizminė ir jos prognozė daug geresnė nei anksčiau minėtų kitų dviejų grupių.

Diagnostika.

EKG: siauras QRS kompleksas, AV disociacija, prieširdžių ritmas nei skilvelių. Kadangi nėra retrogradinio laidumo, prieširdžiai aktyvinami SM impulsų, kurie yra retesni. Tuo paaiškinama AV disociacija.

Jeigu yra klasikinis EKG vaizdas, AV ektopinės tachikardijos diagnozę nustatyti nesudėtinga. Suleidus adenozino, ši tachikardija nenutrūksta kaip kitos SPVT, tačiau gali išnykti AV disociacija. Kartis po Fallot tetrados operacijos kyla AV ektopinė tachikardija su QRS aberacija (dažniausiai dėl DHKB).

Gydymas.

Pooperacinės ektopinės AV tachikardijos gydymas sudėtingas: ji rezistentiška dažnam stimuliavimui, daugeliui antiaritminių vaistų; kardioversija tachikardiją pašalina tik trumpam. Veiksmingiausias vaistas šiuo atveju yra iv propafenonas.

Įgimta ektopinė AV tachikardija gydoma propafenonu, sotaloliu, amiodaronu. Jeigu tachikardija rezistentiška antiaritminiams vaistams, taikoma radiodažnuminė perkateterinė abliacija, nors tada kyla pavojus, kad gali ištikti AV blokada. Įvykus tokiai komplikacijai, dažnai tenka implantuoti nuolatinį širdies stimuliatorių. Kai kurių autorių nuomone, įgimtos AV blokados atveju vienintelis gydymo metodas – tai nuolatinis širdies stimuliavimas.