Plaučių šaknų ir plaučių piešinio pakitimų priežastys, pobūdis ir rentgenologinis vaizdas.

Plaučių piešinio elementų kokybiniai ir kiekybiniai savitumai dažniausiai nagrinėjami tiesinės projekcijos rentgenogramoje matomuose rombų formos ploteliuose, apribotuose priekinių ir užpakalinių šonkaulių dalių.
Plaučių piešinio pakitimai labai įvairūs. Jie priklauso nuo patologinio proceso pobūdžio. Plaučių piešinio pakitimų substratas labai įvairus – kraujagyslių išsiplėtimas dėl veninės stazės, arterinė hipertenzija, hipervolemija ir uždegiminiai procesai, limfinės plaučių sistemos uždegiminiai ir staziniai pakitimai, bronchitai ir peribronchitai, skiltelių ir acinusų tarpinio inersticinio audinio proliferacija ir pabrinkimas, o taip pat įvairios minėtų pakitimų kombinacijos. Pakitimai gali būti išplitę ir lokalizuoti, simetriškai ir nesimetriškai išsidėstę.
Plaučių piešinio elementai gali būti sustambėję (bei pagausėję), sumenkėję, deformuoti ir sudaryti iš neįprastų dalelių.
Sustambėję plaučių piešinio elementai pasižymi skersmens padidėjimu ir elementų kiekio pagausėjimu dėl plaučių kraujo apytakos sutrikimų. Taip atsitinka padidėjus kraujo pritekėjimui į plaučių arterijas (įgimtos širdies ydos, kurių metu kraujas iš kairiosios širdies pusės gali betarpiškai patekti į dešiniąją) arba pasunkėjus kraujo nutekėjimui plaučių venomis (mitralinės širdie ydos, ypač mitralinė stenozė, kairiojo skilvelio nepakankamumas).
Be to, plaučių elementai sustambėja, likus tik vienam funkcionuojančiam plaučiui po nesveiko plaučio rezekcijos arba kai vieną plautį suspaudžia didelis hidrotoraksas, pneumotoraksas arba navikas. Jie sustambėja ir dėl plaučių intersticinio audinio uždegimų, vaskulitų (kolagenozių atvejais). Kai apie kraujagysles susikaupia transudatas (edema, stazė) arba eksudatas (uždegimas), sustambėjusio plaučių piešinio kontūrai neryškūs.
Sumenkėjusiems plaučių piešinio elementams būdingas tų elementų skersmens, o taip pat jų kiekio sumažėjimas tam tikrame rentgenogramos plote. Tokie plaučių piešinio pakitimai dažniausiai susidaro dėl arterinės mažakraujystės ir dėl plaučių išsipūtimo. Pirmuoju atveju a. pulmonalis ir jos stambi šaka yra visai neišsivysčiusi ar nepakankamai išsivysčiusi. Be to, neretai pasitaiko įgimta a. pulmonalis stenozė, kaip savarankiška liga arba kaip vienas iš komponentų sudėtingos įgimtos širdies ydos, vadinamos Falo tetrata. Plaučių išsipūtimas gali būti dėl obturacinės emfizemos.
Išplitusios diseminacijos atvejais kartais mažai matomi arba visai nematomi plaučių piešinio elementai, nors jie ir nėra sumenkėję. Taip atsitinka dėl optinių priežasčių.
Netaisyklingam plaučių piešiniui būdingi piešinio elementų formos ir eigos pakitimai .Tokio piešinio elementai yra vietomis sustorėję, nelygiais kontūrais, netaisyklingai šakojasi.
Gana dažnai plaučių piešinio elementai būna ir sustambėję, ir deformuoti. Taip atsitinka lėtinių pneumonijų, lėtinių bronchitų, pneumokoniozių, limfogeninių ir hematogeninių tuberkuliozės formų, įvairios kilmės pneumosklerozių atvejais. Lėtinėms pneumonijoms, lėtiniams bronchitms ir pneumosklerozėms būdingi stambių, vidutinių ir smulkių plaučių piešinio elementų pakitimai. Intersticinės pneumokoniozės atvejais pažeidžiamos tik smulkios kraujagyslės, esančios tarpskiltelinėse ir tarpacinozinėse pertvarose; rentgenogramose matyti smulkus fibrozinis tinklelis, panašiai kaip ir hematogeninių tuberkuliozės formų atvejais.
Vienas iš deformuoto plaučių piešinio variantų yra vadinamasis akytasis, arba korėtasis, piešinys. Jis atspindi tarpskiltelinių plaučių pertvarų sustambėjimą ir skiltelių išsipūtimą, atsiradusį dėl bronchito ir peribronchito. Dažniausiai kartu būna ir bronchektazės. Plaučių apatinėse periferinėse dalyse piešinio tinklelį, lydimą linijinių šešėlių ir židinių, galima matyti vėžinio limfangito atvejais, esant krūties, skrandžio ir skydliaukės vėžiui. Labai gausūs, smulkūs plonasieniai žiedų formos šešėliai, kurie irgi panašūs į korėtą plaučių piešinį, būdingi cistinėms bronchektazėms.
Kartais plaučių piešinio šešėlių elementai įgauna neįprastą vaizdą – jie būna linijų, juost ir kitokios formos. Tokių normaliam plaučių audiniui neįprastų elementų substratas įvairus: dažniausiai tai uždegiminiai, endeminiai, infiltraciniai plaučių arba įvairios etiologijos kraujagyslių, bronchų, limfinės sistemos pakitimai, kartais pleuros ar krūtinės ląstos sienelės pakitimai.
Kaip linijų formos pakitimus, skiltelių pertvaros linijas (Kerli linijos). Tų linijų ilgis 1-2 cm, plotis 1-2,5 mm. Jos horizontaliai išsidėsčiusios apatinėse periferinėse plaučių dalyse ir atsiranda, sustambėjus skiltelių pertvaroms dėl intersticinio pabrinkimo ir limfagyslių išplitimo, sergantiems mitaline stenoze su plaučių arterine hipertenzija.
Juostos formos šešėlius plaučiuose (jų plotis – 1-2 cm) gali sukelti kraujagyslių anomalijos, užsikimšę bronchai, dislokacinės atelektazės, pleuros sąaugos.
Plaučių šaknų pakitimus sukelia įvairūs susirgimai. Kai kurie patologiniai plaučių šaknų pakitimai turi būdingą rentgenologinį vaizdą.
1. Plaučių šaknų staziniai pakitimai susiję su širdies bei stambiųjų kraujagyslių ligomis bei kraujo apytakos nepakankamumu. Pakinta abiejų plaučių šaknys. Jos padidėja, sustambėjus plaučių šaknis sudarančioms kraujagyslėms . Kartu sustambėja ir pagausėja plaučių piešinio elementai. Arterinės pilnakraujystės atvejais plaučių šaknų kraujagyslių kontūrai ryškūs, o veninės stazės atvejais – neryškūs dėl šaknų ląstelyno pabrinkimo.
2. Plaučių šaknų audinio infiltracija dažniausiai susidaro dėl ūminių ir lėtinių pneumonijų. Plaučių šaknų šešėlis padidėja, paplatėja, neryškiais kontūrais. Plaučių šaknyse nematyti atskirų kraujagyslių.
3. Fibroziniai ir randiniai plaučių šaknų pakitimai pasireiškia plaučių šaknų šešėlio suintensyvėjimu ir deformacija. Šaknų elementų kontūrai ryškesni, bet nelygūs. Šiuos plaučio šaknies pakitimus dažniausiai lydi fibroziniai plaučių pakitimai; plaučio šaknis patraukiama į pneumosklerozės pusę.
4. Plaučių šaknų limfmazgių padidėjimas būdingas ūminėms ir paūmėjusioms lėtinėms pneumonijoms, pirminei plaučių tuberkuliozei, sarkoidozei, vėžio metastazėms, kai kurioms hemoblastozėms (limfogranulomatozė, lėtinė limfoleukozė, sarkoidozė). Padidėję šaknų limfmazgiai rentgenogramose atrodo kaip daugiau ar mažiau riboti ovalūs ar apvalūs patamsėjimai policikliškais išoriniais kontūrais.
5. Plaučių šaknų limfmazgių sukalkėjimai būdingi tuberkuliozei. Juos nesunku atpažinti rentgenogramose: intensyvūs, netaisyklingos formos smulkūs šešėliai pasiskirsto įvairiose limfinio mazgo vietose. Pneumokoniozių atvejais kartais pasitaikantys limfmazgių apkalkėjimai būna mazgų paviršiniame sluoksnyje.