Monogeninės ligos

Monogeninės ligos yra vieno geno mutacijų sukeltos ligos, paveldimos pagal Mendelio dėsnius.

Monogeninės ligoscharakterizuojamos pagal paveldėjimo šeimoje būdą. Tam, kad būtų nustatytas paveldėjimo tipas pirmiausia reikia sudaryti genealoginę šeimos schemą, naudojant standartinius simbolius.Vieninga genealoginės schemos simbolių sistema nėra priimta ir dažniausiai Europos sąjungos šalyse naudojamasi Bennet RL ir kt. siūlomais simboliais (1).

 

  • Asmuo, kuris pakliuvo į genetikų akiratį ar dėl kurio kreipėsi šeima arba pats besikreipiantis asmuo yra vadinamas probandu.
  • Broliai ir seserys yra vadinami sibsais.
  • Giminės yra pirmos eilės (tėvai, broliai ir vaikai), antros eilės (seneliai, močiutės, dėdės, tetos, sūnėnai ir dukterėčios ir netikri broliai bei seserys), trečios eilės ir t.t.

Pagal Mendelio dėsnius paveldimos ligos (monogeninės ligos) klasifikuojamos pagal tai, kur yra genai:

a) autosomose ar lytinėsechromosomose;

b) ar liga paveldima dominantiniubūdu (t.y genotipe užtenka vieno mutavusio alelio iš poros) ar recesyviniubūdu (turi būti genotipe abu mutavę aleliai).

 

Autosominis recesyvinis paveldėjimo tipas.

Jam yra būdinga:

  • Visų sergančiųjų klinikiniai ligos požymiai ir eiga yra panaši.Dažniausiaitėvai yrageno nešiotojai ir yra sveiki heterozigotai.
  • Sergančių vyrų ir moterų santykis yra vienodas (1:1).
  • Paveldėjimas horizontalus. Beveik visada sergantieji būna vienos kartos atstovai, dažnaiserga ir broliai bei seserys.
  • Ligos pakankamai retos.Kuo retesnė liga, tuo didesnė tikimybė, kad sergantysis yra giminingų tėvų palikuonis.
  • Autosominės recesyvinės ligos yra būdingos paveldimoms medžiagų apykaitos ligoms.
  • Tikimybė, kad heterozigotams tėvams gims vaikas sergantis a.r liga yra 25 %.
  • Retai vaikas, sergantis a.r liga paveldi abi chromosomas iš vieno iš tėvų (mamos ar tėvo) ir nei vienos chromosomos nepaveldi iš kito. Vientėvinės disomijos paveldėjimo variantaspirmą kartą nustatytas buvo sergančiai cistine fibroze bei atsiliekančiai augime mergaitei.Buvo įrodyta, kad ji abi 7 chromosomas paveldėjo iš tėvo.

 

Susijęs su X chromosoma recesyvinis paveldėjimas.

Jam būdinga:

  • Serga vyrai, heterozigotės moterysdažniausiai sveikos, bet retai taip pat gali sirgti lengva ligos forma.
  • Paveldėjimas įstrižinis (serga seneliai, jų dukros sveikos, bet serga anūkai).
  • Heterozigotės moters šeimoje yra 50 % tikimybė,kad dukterys bus heterozigotės ir 50 % tikimybė, kad sūnus sirgs.
  • Visos sergančio vyro dukterys yra obligatinės heterozigotės ir visi sūnūs yra sveiki.Kadangi vyrai perduoda savo sūnums Y chromosomą sūnūs neserga, išskyrus itin retus atvejus, kai mama yra heterozigotė arba sūnus paveldi ir X, ir Y chromosomą iš savo tėvo (vientėvinė disomija).
  • Kai kurių ligų paveldimų sukibusių su X chromosoma naujų mutacijų dažnis yra didelis. Ypač tai būdinga letalioms ligoms. 1/3 atvejų (pvz., Diušeno raumenų distrofija) yra de novo (nauja) mutacija, 1/3 atvejų naują mutaciją paveldėjo sergančiojo motina, 1/3 atvejų mutacija įvyko ankstesnėse kartose.
  • Labai retais atvejais moteris gali sirgti sunkia ligos forma:
  • jei X chromosoma inaktyvuota su normaliu genu;
  • 45,X kariotipas;
  • Moteris homozigotė;
  • X autosomos translokacijos atveju;
  • X chromosomos mutacija;
  • Vientėvinė disomija;
  • Neatsitiktinė X chromosomos inaktyvacija.

 

Susijęs su X chromosoma dominantinis paveldėjimas.

Jam būdinga:

  • Serga heterozigotės moterys, dažnis sergančių vyrų: moterų yra 2:1.
  • Klinikiniai simptomai yra įvairūs (gali būti lengvesnės ar sunkesnės ligos formos).
  • Sergančių moterų pusė vaikų sirgs.
  • Visos dukterys,bet ne sūnussergančio vyro sirgs.
  • Labai retaimoteris gali būti homozigotė (tiesa, ligos forma bus sunkesnė). Tuomet visi jos vaikai sirgs, tik lengvesne ligos forma.
  • Kai kurios ligos (pigmento nelaikymas) yra letalios vyrams.Sergančios moterys turi dvigubai daugiau dukterų negu sūnų, kadangi vyriškos lyties vaisiai žūsta dar gimdoje ir įvyksta persileidimas.

 

Autosominis dominantinis paveldėjimas.

 

Jam būdinga:

  • Būna skirtingas požymių pasireiškimas, t.y vadinama ekspresyvumu.
  • Kai kuriems asmenimsliga nepasireiškia nors jie neabejotinai turėtų sirgti. Tai vadinama nevisišku penetrantiškumu.
  • Abu sutuoktiniai perduoda savo genus vaikams,bet genų raiška priklauso nuo vaiko lyties. Pavyzdys – vyrų plikimas. Požymis lemiamas dominantinio geno, bet plinka tik vyrai.
  • A.d paveldėjimas yra vertikalus,genai ir požymis paveldimas iš kartos į kartą.
  • Kartais a.d liga būna pirmas atvejis giminėje ir šeimoje.
  • Tai gali būti dėl naujos mutacijos, kuri dažniausiai būna tėvo gametogenezės metu ir didėjant amžiui naujos mutacijos atsiradimo tikimybė didėja.
  • Ne biologinė tėvystė.
  • Skirtingas ekspresyvumas ir nevisiškas penetrantiškumas.
  • Gonadinis mozaicizmas.
  • Fenokopija – liga simuliuoja paveldimą a.d ligą.

A.d ligų priežastis dažniausiai struktūrinių baltymų mutacijos.