Kalio, magnio, kalcio ir fosforo apykaita, jos sutrikimai, jų diagnostika, korekcija.

Organizme yra 3700 mmol K, didžiausia jo dalis yra ląstelėse, ekstraląsteliniame skystyje yra 50-70 mmol. Ląstelėse K yra nevienodai, daugiausia K yra raumenyse (2800 mmol), odoje (500 mmol), eritrocituose (250 mmol). Intraląs K/ extraląst K = 1/30, tai lemia ląstelės ramybės potencialą (normoje 90 mV). Hipokalemijos metu ramybės potencialas sumažėja. K gali įeiti į ląstelę tik dėka energijos (ATF). Įeinant K į ląsteles, išeina Na. K išsiskyrimą  per inkstus didina: aldosterono, kilpinių diuretikų, alkalozės, kortizolio, mažina:  acidozė, kalį tausojantys diuretikai, aldosterono antagonistai (NPV, heparinas- slopina aldosterono produkciją). K kiekis ekxtraląst skystyje priklauso nuo: extraląst skysčio pH (pakitus pH per 0,1 padalą, padidėja (esant acidozei) arba sumažėja (esant alkalozei) K per 0,6 mmol/l); inkstų kanaliukų funkcijos. Pagal K kiekį extraląst skystyje skirstoma:

  1. hipokalemija;
  2. hiperkalemija.

HIPOKALEMIJA – normalus pH, K mažiau 3,5 mmol/l.   Priežastys: 1. k deficitas organizme (dėl nepakankamo vartojimo, 2. padidėjus K išsiskyrimui per inkstus, virškinamąjį traktą, padidėjus prakaitavimui), 3.extraląst K kiekio perėjimas į intraląst (dėl alkalozės, padidėjus insulino kiekiui kraujyje, β2-agonistai, adrenalinas, eufilinas, neaiškios priežasties šeimyninės hipokalemijos).   Klinika: neuromuskuliniai ir kardiovaskuliniai simptomai.

  • Kai K 3-3,5 mmol/l – bendras silpnumas, mėšlungiai, raumenų skausmai.
  • Kai K <3 mmol/l – EKG požymiai, lėtėja žarnyno peristaltika.
  • Kai K <2,6 mmol/l – raumenų paralyžius, gyvybei pavojingi širdies ritmo sutrikimai.
  • EKG hipokalemijos požymiai: suplokštėjęs T, q intervalas, ST↓, skilvelinės Ex, skilvelių virpėjimas (vartojant širdį veikiančius gliukozidus, reikia saugotis hipokalemijos).

Diagnostika: klinika, laboratoriniai tyrimai, EKG pakitimai.   Pseudohipokalemija: esant leukocitozei (K pereina į leukocitus), suleidus insuliną, 15 min. nuo suleidimo gausime hipokalemiją, β2-agonistai (salbutamolis).   Gydymas. Esant neryškiai hipokalemijai – KCl per os. Parenteraliai: moliarinis 7,45% KCl tirpalas, bimoliarinis 15% KCl tirpalas. Jei koncentruotą K lašinsime į veną, tai gausime tromboflebitą. KCl skiedžiamas su gliukozės tirpalu (pasigamins insulino ir jis nuneš K į ląstelės) ir izotoniniu NaCl tirpalu.

K kiekis kraujo serumemmol/l Rekomenduojamas tirpalas atskiedimui K kiekis infuziniame tirpale mmol/l K dozėmmol/l/val K dozė per parą
< 2,5 Izotoninis 0,9% NaCl 40-60 20-40 200-240
2,5-3 Izotoninis 0,9% NaCl; 5% gliukozė 20-40 10-20 100-200
Visada tinka Izotoninis 0,9% NaCl 40 20 200
  • Neviršyti 40ml/l kalio tirpalo, bei 60 mmol/val greičio → negreičiau kaip 1/lval greičiu
  • Gydant reikia sekti EKG ir kalio konc. kraujyje kas 4 val.
  • Profilaktikai – vartojamas maistas kuriame gausu K – įvairūs džiovinti vaisiai: abrikosai (100g- 1,7 g K), datulės, figos, razinos (100g – 17 mmol K), slyvos, obuoliai, bananai (100 g – 10 mmol).

HIPERKALEMIJA. Priežastys:

  • gausus K patekimas į organizmą – vartojant didelį K kiekį per os, kraujuojant iš virškinamojo trakto, hemolizė,
  • K druskų infuzija, IFN (K neišsiskiria),
  • K atsipalaiduoja iš ląstelių (acidozė) į extraląst skystį, sukcinilcholinas (depoliarizuojantis raumenų relaksantas – turint daug denervuotų raumenų , kai suparalyžiuoja, nudegus), ląstelių lizė.

Klinika.

  • Kai K >6,0 mmol/l – neuromuskuliniai (silpnumas, parestezijos) ir kardiovaskuliniai simptomai.  EKG pokyčiai: ↑T, ↓ ST, ↓ R. Širdis sustoti gali bet kurią akimirką.

 

  • Geriausiai hemodializė.
  • K antagonistiškai veikia skiriami katijonai – Ca druskos (10% CaCl2 po 10 ml) į/v 10 ml švirkšto pompa per 3 min, lėtai, būtina stebėti EKG, kad mažėtų EKG pokyčiai, jei po 5 min, nepadeda pakartojama infuzija. Ir tada kuo greičiau transportuojama į ligoninę, kad būtų atliekama hemodializė.
  • Jei ligonis šlapinasi galima skirti furozemido. Gliukozės 5% 1000 ml tirpalo ir insulino 5 VV.
  • Jei yra IFN, sumažėjusi K reabsorbcija ir virškinamojo trakto, vartojamas kaiksalatas (Ca arba Na), jis padengia virškinamojo trakto gleivinę ir K reabsorbcija sulėtėja.

Gliukozės 5% 1000 ml + insulino 5 VV + 10% CaCl2 po 10 ml → transportuojma, kad atliktų hemodializę.   Ca ir fosfatų apykaitos reguliacija

  • Kalcio fosfatas kaupiamas kauluose. Į apykaitą beveik neįtraukiamas
  • 15% kalcio, esančio plazmoje (2,5 mmol/l), jungiasi su baltymais, 35% – su kompleksiniais junginiais, o kita dalis yra laisva ir jonizuota.
  • Viduląstelinėje terpėje Ca konc. yra labai maža (10-7 mmol/l). Didelis konc. skirtumas abipus membranos įgaliną naudoti Ca kaip antrinį signalo tarpininką. Ca konc. svyravimai turi didelę signalinę reikšę.
  • Ca pusiausvyrą palaiko:
  1. Skydliaukė Parathormonas: veikia trumpai; išskiria CaPO4-  iš kaulų; didiną kalcio ir mažina fosfatų reabsorbciją inkstuose; skatina kalcitriolio susidarymą inkstuose;

Labai svarbus poveikis fosfatų išskyrimui: sukelta fosfaturija trukdo nusėsti pavojingam, blogai tirpstančiam CaPO4-.

  1. Kalcitriolis (vitamino D hormonas): indukuoja baltymus reabsorbuojančus Ca jonus žarnyne; didina Ca jonų reabsorbcija tolimuosiuose inkstų kanalėliuose.
  2. Kalcitoninas: veikia trumpai (pusperiodis 20min); skatina CaPO4- sankaupas kauluose; mažina Ca konc. plazmoje; slopina Ca jonų rezorbciją žarnyne;

Ca jonų konc. plazmoje didėja labai retai, nes žarnyno Ca rezorbcijos pajėgumas yra ribotas. Padidėjusi Ca jonų kons. plazmoje →mažina parathormono išsiskyrimą ir kalcitriolio gamybą inkstuose → veiksmingai stabdo Ca rezorbciją žarnyne.   Magnio pusiausvyros reguliacija

    • Magnis kaip ir kalis yra viduląstelinis katijonas. Jo viduląst. konc. 5-10 mmol/l.
    • Mg jonai turi svarbią įtaką aktyvinant daugelį ATPazių.
    • Labai svarbi jonų konc. yra širdies raumenyje → Mg jonas aktyvina miozino ATPazę → iokardo susitraukimas.
    • Taip pat aktyvina Na-K ATPazę, todėl dažnai Mg jonų stoka sukelia K mažėjimą ląstelėje.
    • Mg kaip ir Ca rezorbuuojamas žarnyne lėtai ir išdalies.

 

  • Mg rezorbciją žarnyne didina kalcitriolis, parathormonas ir somatotropinas.