Juosmens – kryžmens radikulopatijos: etiologija, klinika, gydymas

Radikulopatija (senas terminas – Radikulitas) – tai nugaros smegenų nervų šaknelių pažeidimas, kuriam būdingi skausmai ir jutimo sutrikimai pagal šaknelinį tipą, rečiau periferinio pobūdžio parezė. Sudaro 5-10% visų neurologinių ligonių, 50-60% neurologinio stacionaro kontingento, vyrai > moterys, amžius 30-50 m.

Klasifikacija pagal lokalizaciją: kaklinės, krūtininės, juosmeninės, kryžmeninės. (iš paminėtų dažniausios juosmeninės-kryžmeninės).

Etiologija:

  • stuburo osteochondrozė, osteofitai
  • stuburo diskų išvaržos.
  • nediskogeninės kilmės radikulopatijos: dėl podagros, infekcijos (sieja su ilgu buvimu šaltame vandenyje, sėdėjimu ant žemės), intoksikacija, stuburo trauma
  • predisponuojantys veiksniai: lumbalisatio (vienas kryžkaulio slankstelis nesuaugęs su kryžkauliu=6 juosmeniniai slanksteliai, sacralisatio (priešingai lumbalizacijai), spina bifida.

Patologinė anatomija: lengviausiai ir anksčiausiai įvyksta nervinių skaidulų demielinizacija. Galiausiai pakinta ir nervinės skaidulos ašinis cilindras. Perineuriume vyksta aseptinis ar infekcinis uždegimas – eksudacija, kraujo forminių elementų infiltracija. Sunykusios skaidulos pakeičiamos jungiamuoju audiniu.

Klinika: skausmai (lengvais atvejais skausmas atsiranda judant, sunkiais atvejais skauda ir ramybės būsenoje, o nuo mažiausio judesio skausmai suintensyvėja), skausmų pobūdis – gręžiantys, duriantys, spaudžiantys, skausmas g. iradijuoti į vieną ar abi kojas (dažniausiai pagal sėdimojo nervo eigą) – pagal iradiaciją galima įtarti kurio slankstelio aukštyje yra pakenkimas.

Tik juosmens-kryžmens radikulopatijai būdingi subjektyvūs simptomai:

  • Tempimos.Neri – gulinčiam ant nugaros prilenkus galvą prie krūtinės pajuntamas stiprus skausmas juosmens-kryžmens srityje.
  • Lasego – keliant skaudamą koją ištiestą per kelį jaučiami skausmai pagal sėdimojo nervo eigą, sulenkus per kelio sąnarį skausmai sumažėja ar praeina.
  • Bechterevo – s.kryžminis Lasego – sveikoji koja sulenkiama per klubą ir tiesiama per kelį, atsiranda skausmai juosmens srityje ir skaudamoje kojoje.
  • Sikaro – keliant skaudamos kojos pėdą į viršų atsiranda skausmas blauzdoje ir kelio lenkmenyje.
  • Štriumpelio-Mackecičiaus – gulinčiam ant pilvo ligoniui lenkiant skaudamą koją per kelio sąnarį, atsiranda skausmas šlaunies priekinėje pusėje.
  • Vasermano – gulinčiam ant nugaros ligoniui keliant skaudamą koją į viršų jaučiamas skausmas kirkšnies ir juosmens srityse.

Objektyvūs simptomai:

  • Krolio – lenkiantis į priekį dėl skausmų refleksiškai per kelį susilenkia skaudama koja.
  • Atsisėdimo simptomas – gulintį ligonį paprašius atsisėsti nesulenkiant kojų – sėdantis, skaudanti koja nevalingai dėl skausmo sulinksta per kelio sąnarį.
  • Šlaunies bei blauzdos raumenų hipotonija, vėliau hipotrofija
  • Vegetaciniai simptomai (skaudamoje kojoje) – pėdos šaltumas, cianozė, pulso susilpnėjimas (a.dorsalis pedis), ­ prakaitavimas, hiperkeratozė.

Eiga ir prognozė: ūminis epizodas – nuo kelių dienų iki 1-1.5 mėn. Dažniausiai baigiasi visišku pasveikimu. Gali būti recidyvų. Kartojasi dažnai (dažniausiai reikalingas operacinis gydymas).

Gydymas: Diskogeninės kilmės radikulopatijos ūminėje stadijoje.

  • būtinas lovos režimas, geriausiai ant kieto čiužinio,
  • ant skaudamos vietos šiltas pavilgas, maišelis su šiltu smėliu,
  • skaudamoje vietoje įtrynimai su bičių, gyvačių, indometacino tepalais,
  • tikslingi skausmą mažinantys vaistai (reopirinas, finlepsinas, jei skausmas labai didelis – promedolis), g.b. naudojamos novokaino (g.b.su hidrokortizonu) epiduralinės blokados .
  • į veną lašinami litiniai mišiniai iš analgetikų, kraujagysles plečiančių, dehidratacinių, ganglioblokacinių vaistų.
  • trakcinis metodas – paties ligonio svoriu. Ligonis per pažastis fiksuojamas prie lovos, ir lovos galvūgalis pakeliamas.

Išnykus ūminiams ligos požymiams:

  • vaikščioti su juosmeniniu korsetu.
  • manualinė terapija (tai viena iš kinezioterapijos rūšių).
  • adatų terapija (poveikis: spazmolitinis, anestezuojantis, sedatyvinis)

Chirurginis gydymas būtinas, jeigu diskas užspaudžia tarpslankstelinę arteriją (sutrinka nugaros smegenų mityba, greitai vystosi vangios parezės ir paralyžiai), chirurginis gydymas rekomenduotinas – kai paūmėjimai dažnai kartojasi, konservatyviu gydymu negauname efekto.

Diskų išvaržų ir osteochondrozės profilaktika:

  • vengti traumų, savalaikiai jas gydyti
  • taisyklinga laikysena (stovint ir sėdint).
  • Keliant sunkesnius daiktus stuburas turi būti vertikaliai (pritūpti, o ne susilenkti)
  • neturėti viršsvorio (osteochondrozės profilaktika)

 

Papildoma informacija

Nugaros skausmų ir neurologinių deficitų diferencinė diagnostika:

Nešaknelinės priežastys: liumbago (lumbago-s.lumbomialgija-s.strėnų raumenų mialgija-ji išsivysto dėl miozito nuo didelio fizinio krūvio ar peršalimo).

Šaknelinės priežastys: radikulopatijos (monoradikulopatija, bipoliradikulopatija).

Šaknelinės-kraujagyslinės: radikuloišemija, radikulomieloišemija.

Kompresinės-spinalinės: traumos, mikrolūžimai.

 

Stuburo išvaržų (vieno dažniausių radikulopatijos etiologinio faktoriaus) etiologija:

Disko degeneracija, kurią sąlygoja: hormoniniai, medž. apykaitos sutrikimai, C avitaminozė (irsta kremzlėse ir diskuose esantis kolagenas), stuburo traumos, fizinis krūvis, senatviniai pakitimai (atsiranda dėl smulkių kraujagyslių obliteracijos), autoimuniniai procesai, įgimtas raiščių silpnumas.

 

Minkštiminio branduolio išvaržos progresavimo stadijos pagal Armstrongą:

1.   minkštiminis branduolys į stuburo kanalą išlenda su skaiduliniu žiedu, kuris dar nebūna praradęs vientisumo ir prilaiko minkštiminį branduolį.

2.   plyšta skaidulinis žiedas, ir į kanalą išlenda dalis ar visas minkštiminis branduolys.

3.   susidaro sąaugos ir randai labai apribojantys šaknelių paslankumą. Dėl skausmo labai ribota aktyvių judesių amplitudė juosmens srityje.