Alzheimerio liga ( AL )

tai yra progresuojanti neurodegeneracinė liga, sukelta neuronų ir jų sinapsių žūties ir su tuo susijusios metabolinės disfunkcijos.

Ši lėtinė neurodegeneracinė liga pažeidžia priekinius smegenų pamato branduolius bei smegenų žievę (vyraujant temporalinių ir paruetalinių skilčių atrofijai), sukelia ryškią smegenų cholinerginę disfunkciją ir pasireiškia progresuojančiu atminties sutrikimu bei kitais kognityviniais ir nekognityviniais simptomais.

  • Pirmąjį atvejį aprašė Alois Alzheimer 1907m.
  • Anksčiau buvo manoma, kad AL  reta ir pasireiškia preseniliniame amžiuje (apie 50m). Tobulėjant diagnostikai išaiškėjo, kad ši liga yra labai dažna ir pagrindinė demencijos sindromo priežastis.
  • Prieš 3 – 4 m. Lietuvoje beveik nebūdavo diagnozuojama, nes AL būdavo priskiriama kitoms diagnozėms, pvz. Encefalopatijoms. Paskutinius 3–4 metus šios ligos kiekis ėmė ↑ geometrine progresija.

Epidemiologija

  • AL serga nuo 60% iki 75% ligonių, kuriems diagnozuojamas demencijos sindromas.
  • JAV dabar serga 5 milijonai, o pasaulyje daugiau kaip 30 milijonų žmonių.
  • Ligos paplitimas priklauso nuo populiacijos amžiaus:

–          60- 64m amžiuje serga 1%

–          65- 69m – 2-3 %

–          70- 74m – 4- 7%

–          75- 79 – 8- 13 %

–          80- 84m- 15- 24%

–          daugiau 85m- 30- 47 %

Dažniausiai prasideda apie 65m ir kas 5m padvigubėja.

  • Moterys serga 2 kartus dažniau nei vyrai. Manoma, kad tai susiję su sumažėjusiu estrogenų kiekiu pomenopauziniu laikotarpiu.
  • Vidutinis išgyvenamumas 7- 12 metų.
  • Išsivysčiusiose šalyse AL yra 3 pagal dažnį mirties priežastis po vėžio ir kardiovaskulinių ligų.

Klasifikacija pagal TLK

G30- AL

Apima senilinę

  • Galvos smegenų būtinąją degeneraciją, neklasifikuojamą kitur ( G31.1 )
  • Demenciją ( silpnaprotystę ) neklasifikuojamą kitur ( F03 )
  • Senatvę, neklasifikuojamą kitaip ( B54 )

G30.0 Ankstyvoji AL

Pastaba:  prasideda iki 65m. amžiaus. Ankstyvoji ligos forma linkusi greitai progresuoti, pasireiškia apraksija, afazija, agrafija, aleksija.

G30.1 Vėlyvoji AL

Pastaba: prasideda po 65m. amžiaus. Vystosi lėčiau, dominuojantis simptomas- blogėjanti atmintis.

G30.8 Kitos AL formos

G30.9 AL, nepatikslinta

Būdinga:

  • Demencijos sindromas (demencija – įgyta silpnaprotystė ). Tai yra pažinimo (kognityvinių) sugebėjimų blogėjimas nuo jų buvusio normalaus lygio, trukdantis žmogui gyventi visuomenėje ir šeimoje. Kliniškai pasireiškia vyresniame amžiuje. AL yra viena dažniausių demencijų priežasčių. Demencijos priežastys:

–          AL  60%

–          Vaskulinė demencija  15%

–          Demencija su Lewy kūneliais 15%- labai panaši į parkinsono ligos ir AL derinį

–          Kitos ( Piko liga – frontalinė demencija ) 15 – 22 %

Demencijos gali lydėti kitą ligą, pvz. Parkinsonizmą, įvairias infekcines ligas.

Kad būtų nustatyta demencija, turi būti bent 2 skirtingų pažinimo procesų sutrikimas:

1) atmintis- AL atveju sutrinka anksčiausiai. Ypač nukenčia trumpalaikė atmintis. Atmintis: registracija, saugojimas, argaminimas.

2) sugebėjimas kalbėti, kalbos supratimas

3) daiktų pažinimo sugebėjimas (gnozija)

4) tikslinga veikla (praksija) pvz užrišti batų raištelius

5) sugebėjimas spręsti problemas, sprendimų priėmimas

Pažinimo procesams nepriklauso:

  1. elgesys ir jo sutrikimai
  2. emocijos ir jų sutrikimai (depresijos, euforijos)
  3. mąstymas ir jo sutrikimai (kliedesiai)

Etiologija

  • etiologija nėra žinoma.
  • Ankstyvoji AL iki 60- 65m dažniausiai paveldima autosominiu dominantiniu būdu. AL sukelia 4 genų mutacijos:

–          amiloido perkusinio baltymo  (proteino) (APP) geno, esančio 21 chromosomoje, mutacija

–          presenilino- 1, esančio 14 chromosomoje

–          presenilino- 2, esančio 1 chromosomoje

–          neidentifikuoto geno, esančio 12 chromosomoje  

šios mutacijos sukelia APP proteolizės sutrikimus. Dėlto susidaro beta amoloidinis baltymas, kuris kaupiasi bei atsideda neuronuose ir kitose ląstelėse (kraujagyslių endotelyje). Šis baltymas neurotoksiškas ir užveda kaskadą procesų, pasibaigiančiu senilinių plokštelių (SP) formavimusi ir sinapsių bei neuronų žūtimi.

Tai būdinga ankstyvai šeiminei AL, kuri sudaro tik 2- 4%.

• dažniausiai susergama vėlai, virš 65m. Šie atvejai būna sporadiniai ir nebūdingas Mendelio tipo paveldėjimas. Reikšmingas genetinis rizikos veiksnys- apolipoproteino E (lipidų metabolizmo reguliatoriaus, turinčio didelį afinitetą beta amiloidiniam proteinui neuritinėse plokštelėse) geno ε4 (epsilon) alelis. Genas yra 19 chromosomoje.

Apo E ε4 alelis yra susijęs su padidėjusia rizika susirgti vėlyvos pradžios šeimine arba sporadine AL.

• įprastinis genotipas (60%) ε3 ε3. 77% alelių yra ε3. 15%- ε4. 8- 9%- ε2. Bent vieną ε4 alelį turintis žmogus turi 19 kartų didesnę tikimybę susirgti AL. ε4 alelis yra genetinės rizikos žymeklis, tačiau nėra įrodytas nepriklausomas etiologinis jo vaidmuo. Ε2 turi net mažesnę tikimybę susirgti AL nei ε3.

Rizikos faktoriai:

  • Amžius
  • Genetika ( apo E ε4 )
  • Lytis ( moterys serga dukart dažniau nei vyrai. Klimakteriniame laikotarpyje ↓ estrogenų, be to, moterys ilgiau gyvena → pakaitinė hormonų terapija gali ↓ AL riziką)
  • Bloga socialinė ir ekonominė padėtis
  • ↑ AKS
  • Nedideli kognityviniai sutrikimai
  • Dauno sindromas šeimoje ( beveik visi vidutiniame amžiuje )
  • Galvos smegenų traumos
  • Egzogeninė intoksikacija aliuminiu, toksinai, virusai?????

Apsauginiai faktoriai:

–          ilgalaikis nesteroidinių priešuždegiminių preparatų vartojimas. Pastebėta, kad artritu sergantys ir nuolat vartojantys šiuos vaistus žmonės mažiau serga AL.

–          Estrogenai- moterys menopauzėje vartojančios pakaitinę hormonų terapiją, į kurią įeina estrogenai, mažiau serga AL.

–          Vėliau ir rečiau suserga aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės, tačiau jiems liga progresuoja greičiau. Šie žmonės turi didesnį nervinį potencialą (labiau išvystyta žievė) ir jiems liga paprasčiausiai pasireiškia vėliau.

Patogenezė

Patogenezinio mechanizmo esmė- cholinerginių neuronų degeneracija (ryškiausiai išreikšta smegenų srityse, susijusiose su pažintinėmis funkcijomis) ir neuromediatoriaus acetilcholino žievėje sumažėjimas.

Cholinerginės sistemos sutrikimas:

  • Cholinerginių neuronų degeneracija ( bazaliniuose br. )
  • 60 – 90 % ↓ cholinacetiltransferazės
  • ↓ Ach žievėje. Ach svarbus mąstymui ir atminčiai. Nyksta Ch-rec., ypač N – chrec.

Vaistai, kurie ↓ Ach kiekį smegenyse , neigiamai veikia kognityvines funkcijas ( tricikliai AD , amitriptilino tipo ).

 

Patogenezė:

Ekstaląstelinės neuritinės plokštelės yra sudarytos iš centre esančio β – amiloidinio branduolio, apsupto distrofiškų aksonų. β-amiloidas pasižymi neurotoksinėmis savybėmis. Stabilaus β-amiloido kaupimasis smegenyse laikomas svarbiausiu patogenetiniu procesu sergant AL. Ligonių, turinčių apoEε4/ε4 alelius, smegenyse randamas didesnis plokštelių tankumas ir didesnis β-amiloido kiekis. Tai įrodo genetikos poveikį. Intraląsteliniai neurofibriliniai tinkleliai susidaro iš hiperfosforilinto su mikrotubulėmis susijusio tau proteino. Hiperfosforilintas tau proteinas nesuformuoja normalių mikrotubulių, taip destabilizuodamas citoskeletą. ApoE4 nesijungia su tau proteinu taip aktyviai kaip ApoE3, todėl greičiau formuojasi neurofibriliniai tinkleliai. Minėti procesai veda prie neuronų degeneracijos. Neuronų degeneracija priekiniuose bazaliniuose smegenų branduoliuose sąlygoja cholinerginį deficitą, kuris tiesiogiai yra atsakingas už demencijos sindromo išsivystymą sergant AL.

Patomorfologiniai požymiai

  1. Atrofija- suplonėja, paryškėja vingiai, padaugėja cerebrospinalinio skysčio. Dažniausia lokalizacija:
  • Bazinių priekinių smegenų dalių
  • Didžiųjų pusrutulių temparalinės skilties žievės ( ar frontotemporalinės )
  • Migdolinio kūno, Corpus amygdaloideum
  • Hipokampo

Histopatologiniai požymiai

a) Neuritinės (senilinės, amiloidinės) plokštelės

b) Neurofibriliniai  tinkleliai

c) Shimkowitz granuliovakuolinė  degeneracija

d) cerebrinė (kongofilinė) amiloidinė  angiopatija

e) Hirano kūneliai

f) sinapsių ir neuronų degeneracija

Neuritinės (senilinės) plokštelės– ekstraląsteliniai dariniai sudaryti iš netirpaus amoloido žiedo (sankaupa), o aplink žuvusių neuronų liekanos.

Neurofibriliniai tinkleliai–  tai intraląsteliniai ląstelių citoskeleto forminiai dariniai. Baltyminį komponentą sudaro patologiškai fosforintas tau proteinas (kaupiasi smegenų ląstelėse ir pažeidžia jų citoarchitektoniką) ir ubikvintinas, ir todėl neatlieka savo funkcijų.

A) ir b) pakitimų radimas yra būtinas AL diagnozavimui, bet jie nėta patognominiai.

Klinika

Klinikinį AL pasireiškimą apsprendžia progresuojantis aukštesniųjų žievės funkcijų praradimas. Pradžioje atsiranda pamažu progresuojantis atminties sutrikimas. Kiti kognityviniai sutrikimai išryškėja praėjus kelims metams nuo ligos pradžios. Klinikinę simptomatiką sudaro:

1. kognityvinė (pažintinė) simptomatika. Pagrindinė be jos nėra AL, net esant pakitimams biopsijoje.

  1. elgsenos sutrikimai- 70% būna apatija, sumažėja iniciatyva.
  2. kliedesiai- paprasti, dažniausiai iššaukti situacijos (kaltinimai vagyste, neištikimybe, persekiojimu). Specifinis kliedesių tipas- reduplikscinė paramnezija, kai ligonis mano, kad slaugantis personalas rar šeimos nariai nėra tikri, jais tik apsimeta. Haliucinacijos, dažniausiai regos. Šie simtomai būdingi 10- 20% sergančiųjų AL.
  3. afektiniai (emociniai) sutrikimai. Ankstyvoje stadijoje būdingas nerimas, ligonis supranta, kad su juo kažkas negerai. Depresija atsiranda vėliau, ji būna gilesnė, nei sveikų žmonių.
  4. ekstrapiramidinė simptomatika. Sergant AL tikras parkinsonizmas būna labai retai. Vėlyvose stadijose kartais pasireiškia ekstrapiramidinis rigidiškumas (autopsijos metu randami Lewy kūneliai).
  5. traukuliai, mioklonijos (simptominė epilepsija). Vėlyvose stadijose; dėl žievės atrofijos, sergantys AL, 2 kartus dažniau suserga simptomine epilepsija, nei to paties amžiaus nesergantys.

Kognityvinė simptomatika:

  1. atminties sutrikimai:

–          yra pagrindinis kognityvinis AL požymis

–          anksčiausiai ir ryškiausiai sutrinka naujos informacijos įsisavinimas, tai yra pažeidžiama trumpalaikė atmintis ir išmokimas.

–          Ankstyvoje ir vidutinio sunkumo AL stadijoje seniai įsisavinta informacija dažniausiai atgaminama pvz atpažįsta artimuosius

–          Kartu su trumpalaikės atminties sutrikimu progresuoja dezorientacija laike ir erdvėje.

–          Vėlyvoje stadijoje sutrinka ir anksčiau įsisavintos informacijos atgaminimas, ligonis užmiršta net savo vaikų vardus, praranda buitinius įgūdžius, neatpažįsta savęs veidrodyje.

–          Atminties sutrikimas vystosi tokia seka: nemoka padaryti valgyti, nesugeba paimti valgį, pamiršta, kad reikia valgyti, pamiršta kas yra šaukštas, kaip juo naudotis, kaip reikia valgyti.

  1. kalbos sutrikimai. Pradžioje skurdesnė kalba, sunkiai parenka žodžius sponaniškai kalbant, supranta ką jam sako. Kalba neretai miglota, su padidėjusiu automatinių frazių kiekiu. Ligos pabaigoje nešneka, gali pakartoti, visiškai nesupranta, ką jam sako.
  2. suvokimo bei praksijos (ypač vizualinio ir erdvinio suvokimo bei įgūdžių) sutrikimai. Agnozija, apraksija- tikslingos veiklos sutrikimas. Pvz visą gyvenimą vairuoja mašiną, o dabar negali.

I stadija:

–          dismnezija, fiksacinė, dalinė, retrogradinė amnezija

–          mnestinė dezorientacija laike ir vietoje. Nesugeba atlikti profesinės ir socialinės veiklos

–          apraxia – tikslingos veiklos sutrikimas. Pradžioje išlieka išlieka automatinė buitinė veikla, o po to ir ji sutrinka

–          agnozija ( duodi ką nors, o žmogus nesupranta kas tai )

–          alexia – skaitymo sutrikimas. Garsiai skaito, bet nesupranta turinio, dėl to nukenčia pauzės tarp žodžių.

–          agrafija. Sutrinka paralelių eilučių rašymas, rašo kreivai. Žodžius rašo su intervalais.

–          akalkulija – iš pradžių sutrinka dalybos ir daugybos, vėliau ir atimties veiksmai

–          intelekto ¯ (sutrinka analizė, sintezė )

–          afazija – negali pasakyti ką jam rodo. Sensorinė afazija – nesupranta ką jam šneka.

–          adekvati reakcija į savo bejėgiškumą ( depresija, nerimas ! )

–          delyro epizodai

–          palaipsniškais kritikos ¯

II stadija: visi šie požymiai labiau išreikšti

III stadija:

–          visiška amnezija

–          išnyksta visos mąstymo operacijos, nepažysta raidžių ir pan,

–          nesugeba apsirengti, valgyti, nueiti į tualetą

–          nelaiko šlapimo, išmatų

–          sutrinka eisena, atsiranda chorėjiniai ir miokloniniai judesiai, hiperkinezės

–          atsiranda patologiniai refleksai: lūpų judinimas, čepsėjimas, noras kąsti jam priartinant kokį tai daiktą

–          kacheksija, marazmas ( psichinės ir fizinės būklės griuvimas).

Sergančiųjų visada krenta svoris. Žmogus nesugeba nueiti į parduotuvę, nusipirkti, pasigaminti valgyti. Taigi, priežastys grynai mechaninės. Jeigu normaliai slaugomi ir pamaitinami – viskas OK. O prižiūrėti reikia ištisą parą.

Min 50% slaugančiųjų turi nerimo ir kitų psichologinių sutrikimų. Sergantys AL neadekvačiai reaguoja į kritiką, į bet kokią frazę. Nors ligos pradžioje jis pats kankinasi, nesupranta, kas su juo vyksta. Vaikams skaudu, kad tėvas ar motina sirgdami taip pasikeičia.

Diagnostika

  1. klinika- jei lengva stadija, ligonis papasakoja pats, vėliau- artimieji.
  2. testai, pažinimo sutrikimams nustatyti pvz nupiešti laikrodį- laikrodžio testas. Naudojamos įvairios skalės:

a) protinės būklės  mini tyrimas, Mini- Mental State examination, MMSE. Paprastas testas, patemtas lengvų klausimų uždavimu (pvz įsiminti ir pakartoti 3 žodžius, kokia šiandien diena, metai, atimti iš 100 po 7). Maksimaliai galima surinkti 30 balų. 20- 23- lengva demencija, 10- 20- vidutinė, mažiau 10- gyli demencija.

b) AL įvertinimo skalė, Alzheimers Disease Assesment Scale, ADAS.

c) neurologinės bei klinikinės skalės. Atlieka patyrę neuropsichologai.

3. laboratoriniai tyrimai, padeda ekskliuduoti somatines ligas ir nustatyti biocheminių AL žymenų koncentraciją smegenų skystyje ir kraujyje:

a) bendras kraujo tyrimas

b) vit B12 koncentracijos kraujyje nustatymas (atmesti vit B12 deficitą)

c) kepenų fermentų konc kraujyje

d) tirotropinio hormono arba laisvojo tiroksino koncentracija kraujyje (atmesti hipotireozę)

e) biocheminis AL žymuo: tau proteinas ir amiloidinis proteinas smegenų skystyje ar kraujyje.

f) uždegimo rodikliai (vaskulitams paneigti)

4. instrumentiniai tyrimai

a) struktūrinės smegenų vizualizacijos metodai- CT ir MRT. AL atveju stebima difuzinė smegenų, ryškiausia smilkininėse srityse, atrofija. Tačiau tai gali būti amžiniai pakitimai, todėl šie tyrimai svarbesni kitoms smegenų ligoms- navikui, smegenų kraujotakos sutrikimui- paneigti.

b) patomorfologinis tyrimas- smegenų biopsija at autopsija- smegenų audinyje randama neuritinių plokštelių, neurofibrilinių tinklelių, Lewy kūnelių.

Siekiant standartizuoti klinikinę AL diagnostiką, sukurta daug diagnostinių kriterijų. 

Skiriamos 3 AL diagnostinės kategorijos:

  • Tikra ( definite ) AL. G.b. nustatyta tik patanatomiškai
  • Tikėtina ( probable ) AL. Nustatoma pagal klinikinę diagnozę.
  • Galima ( possible ) AL
  • Demencija, nustatyta kliniškai ir patvirtinta MMSE, Blessedo demencijos skale ir neuropsichologiniais testais
  • Dviejų ar daugiau pažinimo procesų defektai.
  • Progresuojantis atminties ir kitų kognityvinių funkcijų blogėjimas
  • Nėra sąmonės sutrikimų
  • Liga prasideda 40 – 90 m. žmonėms, dažniausiai po 65m.
  • Nėra sisteminės ar kitos smegenų ligos, dėl kurios galėtų sutrikti pažinimas.

Tikėtinos (probable) AL klinikinės dgn kriterijai

Tikėtinos AL diagnozę pagrindžia:

  • Specifinių kognityvinių funcijų pvz kalbos, motorinių įgūdžių, progresuojantis blogėjimas
  • Sutrikusi elgsena ir kasdienio gyvenimo veikla
  • Šeiminė panašių sutrikimų anamnezė, ypač patvirtinta patomorfologiškai
  • Paraklinikiniai tyrimai:

–          normalus likvoras

–          normali arba su nespecifiniais pakitimais EEG

–          smegenų atrofijos požymiai tiriant KT, BMR, su progresavimu, dokumentuotu kartojant tyrimą

Kiti požymiai ( neprieštaraujantys tikėtinos AL diagnozei, bet nebūdingi )

  • Plato ligos eigoje
  • Su liga susijusi depresija, nemiga, inkontinencija, kliedesiai, iliuzijos, haliucinacijos, žodiniai, emociniai ar fiziniai protrūkiai, seksualiniai sutrikimai, svorio ↓
  • Kiti neurologiniai sutrikimai, ypač vėlyvose ligos stadijose, įskaitant raumenų tonuso padidėjimą, mioklonijas, eisenos sutrikimus
  • Traukuliai vėlyvose ligos stadijose
  • Normali ligonio amžiaus grupei KT

Požymiai, verčiantys abejoti tikėtinos AL diagnoze:

  • Staigi apoplektinė pradžia
  • Židininiai neurologiniai simptomai pvz hemiparezė, regos lauko defektai
  • Priepuoliai ar eisenos sutrikimai ligos pradžioje ar ankstyvoje stadijoje
  • Demencijos sindromas be kito paaiškinimo

Galimos (possible) AL diagnozė

Tikros (definite) AL diagnozės kriterijai:

  • Klinikiniai tikėtinos AL kriterijai
  • Biopsinis ar autopsinis histopatologinis patvirtinimas

Terminas AL su kraujagysline demencija vartojamas kai yra klinikiniai galimos AL kriterijai ir cerebrovaskulinės ligos klinikiniai ar neurovizualiniai požymiai. Atsisakoma temino- mišri demencija.

AL subtipai:

  • Šeiminė AL
  • Prasidėjusi iki 65m.
  • Kartu su 21 chromosomos trisomija
  • Lydima kitos patologijos

Diferencinė diagnostika

Demencijos simptomais gali pasireikšti:

1) pagydomos būklės:

depresija, delyras, kliedesinis sutrikimas, hipotirozė, cerebrinis vaskulitas, neuroinfekcija, smegenų abscesas, intrakranijinė hematoma, smegenų navikas, smegenų infarktas, vaistų intoksijacija, vit. B12 deficitas.

2) nepagydomos, sukeliančios negrįžtamus pokyčius:

kortikobazinė degeneracija, demencija su Lewy kūneliais, frontotemporalinė demencija (Piko liga), demencijos su motorinio neurono liga, kraujagyslinės demencijos, neurosifilis, Parkinsono liga su demencija, spongiforminės encefalopatijos, Wilsono liga, progresuojantis supranuklearinis paralyžius, Huntingtono chorėja.

Kraujagyslinė demencija– turi išsivystyti per 3 mėnesius po kažkokio įvykio pvz insulto. Turi būti konkreti cerebrovaskulinė liga. Demencijos eiga stabili, gali pablogėti staiga, kai yra pagrindinės ligos paūmėjimas, tai yra demencijos ir cerebrovaskulinės ligos ryšys laike.

Demencija su Lewy kūneliais– demencija nestabili, būna pagerėjimai ir pablogėjimai.

Frontotemporalinės demencijos (įskaitant Piko ligą). Tai irgi neurodegeneracinė liga. Ne tiek sutrinka atmintis, kiek elgesys. 100 kartų retesnė už AL. Diferencijuojant klinikinėje praktikoje remiamasi anamneze bei neuropsichologine simptomatika.

Gydymas

Metodas Gydymo tikslas Priemonės
Medikamentinis gydymas Biologinio ligos progresavimo stabdymas

Kognityvinių funkcijų gerinimas

 

Elgesio sutrikimų mažinimas

Vit E, deprenilis, estrogenai, NSPUM

Acetilcholinesterazės inhibitoriai, nootropai, kalcio kanalų blokatoriai

Neuroleptikai, antidepresantai, anksiolitikai, antikonvulsantai

Nemedikamentinis gydymas

Pagalba nugalint ligą

 

Socialinių santykių modifikacija

Aplinkos modifikavimas

Kognityvinė terapija, self- stiprinanti terapija, palaikomoji terapija

Šeimos – edukacinė terapija

Milieu tarapija, būsto apipavidalinimas

 

I.  Cholinerginę transmisiją aktyvinantys vaistai:

1) cholinesterazės inhibitoriai- tikslas- sumažinti smegenų cholinerginį deficitą. Yra 2 cholinesterazių grupės:

– acetilcholinesterazė (AChE)- sinapsinė arba specifinė- centrinė sistema

– butirilcholinesterazė (BuChE)- nesinapsinė arba nespecifinė- periferinė sistema

Vartojami 4 cholinesterzių inhibitoriai:

– Donepezil (Aricept)- 5mg, 10 mg tab. Skiriama 1 mėn 5 mg * 1 vakare. Vėliau 10 mg * 1  (kol yra gydomasis poveikis). Ariceptas skiriamas lengvoje ir vidutinio sunkumo AL formoje (MMSE t.b > 10). Vaistas panašus į COGNEX, tačiau mažiau toksiškas, pagerina ligonio apsitarnavimą, susivokimą.

– Rivastigmine (Exelon)

– Galantamine (Reminyl)

– Tacrine (Cognex)- LT neregistruotas. ( 20 – 80 mg iki 160 mg/p ). Vaistas dabar jau istorinis, labai hepatotoksiškas.

Visi šie vaistai yra   AChE inhibitoriai. BuChE slopina tik takrinas ir rivastigminas. Efektas yra laikinas, nestabdo cholinerginių neuronų degeneracijos. Vaistai skirti lengvo ir vidutinio sunkumo demencijai gydyti sergant AL.

Šalutiniai reiškiniai: pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, viduriavimas.

2) M1 muskarininių receptorių agonistai ( Xanomeline, milameline )

3) nikotiniių receptorių agonistai  (RIR – 2403)

 

II. Gliutamatinius NMDA receptorius veikiantys vaistai- NMDA antagonistai:

– Memantinas (Axura)- aktyvina ilgalaikę potenciaciją, tai yra vieną iš svarbiausių atminries formavimosi mechanizmų. Efektyvus gydant gilaus laipsnio AL ir kraujagyslinę demenciją. Gydomoji dozė 20- 30mg per parą, suvartojama per 2- 3 kartus.

 

III. Neuroprotektoriai ir nootropai

–          Ginkgo biloba lapų ekstraktas

–          Vitaminas E (didelės dozės, 1000 mg 2 kartus per parą)

–          Selegilinas (Eldepryl, Jumex)

–          Nicergolinas (Sermion)

–          Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

–          Estrogenai

 

IV. Kiti tiriami vaistai

–          neurotrofiniai veiksniai

–          beta amiloido agregacijos inhibitoriai – AB kliochinolinas

–          neurofibrilinio tinklelio susidarymo inhibitoriai

 

V. Neuropsichinių komplikacijų gydymas: afektinių ir elgesio simptomų korekcijai skiriami AD, anksiolitikai/ hipnotikai, neuroleptikai, psichoterapija. Detaliau:

1) psichozė- naujos kartos neuroleptikai:

– risperidonas (Rispolept)

– olanzapinas (Zyprexa)

– kvetiapinas (Seroquel)

2) nerimas- Buspirone (Spitomin)

3) ažitacija- karbamazepinas arba valproinė rūgštis

4) padidėjus psichomotoriniam aktyvumui, sujaudinimui- tiapridas (Tiapridal)

5) elgsenos sutrikimai- gabapentinas (Neurontin) ; benzodiazepinų atsargiai dėl galimo sumišimo, delyro.

6) depresija- SSRI:

– Sertraline (Zoloft)

– Citalopram (Cipramil)

– Paroxetine (Seroxat)

 

VI. ypatingą vaidmenį vaidina ligonio priežiūra ir slauga.

 

Profilaktika

Dar nežinomos AL profilaktiks priemonės. Tikimybę susirgti mažina:

1) NVNU ar estrogenų ilgalaikis vartojimas

2) alfa tokoferolis (vit E) ir selegilinas gali sulėtinti ligos progresavimą

3) aukštasis išsilavinimas ir aktyvi protinė veikla turi apsauginę reikšmę, tačiau ši veikla tik padidina kognityvinį rezervą.

 

Prognozė

Vidutinis išgyvenamumas 6- 7 metai.  Jaunesniems ligoniams greičiau progresuoja kognityviniai defektai ir ryškiau sutrinka žievės funkcijos. Vėlyvose ligos stadijose gresia  šlapimo takų infekcija, pneumonija, pragulos, sepsis.

Išgyvenamumas priklauso nuo slaugos. Mirštama dėl:

Prisidėjusių infekcijų, pneumonijos

Aspiracijos

Širdies – kraujagyslių ligų

Krešumo sutrikimų

Jei neprižiūrimi, gali mirti iš bado

Epilepsijos priepuolio